LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Finansiniai metro statybos klausimai – ne politikų reikalas, tvirtina Seimo narys Paulius Saudargas. Jo teigimu, politikai gali sužlugdyti bet kokį projektą, o Vilniaus savivaldybėje geros valios nematyti ne vienus metus.
„Kodėl mes nematome tos valios? Man atrodo, kad tai projektas, kuris tęstųsi ne vieną kadenciją, o daug tarybos nario kadencijų, tai gal nematoma politinių dividendų“, – svarsto P. Saudargas.
Metro turi savo paramos grupę
Idėja Vilniuje statyti metro niekada nebuvo mirusi, sako P. Saudargas, todėl ji nėra gaivinama. „Anos kadencijos Seime buvome įsteigę ir gana gausią parlamentarų grupę, kuri vadinosi „Metro idėjos paramos grupė“. Šios kadencijos Seime vėl įkūrėme tokią grupę ir peržiūrėję, pataisę registravome Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymą. Ta idėja visada buvo gyva ir iš mirties taško tik savivaldybėje nejuda“, – tvirtina P. Saudargas.
Jo nuomone, šalyje klesti provincialus mąstymas: nenorime atominės elektrinės, skalūnų dujų, visus strateginius investuotojus iš Lietuvos išvarome. Tad Seimo narys bijo, kad taip gali atsitikti ir naujam strateginiam investuotojui. P. Saudargas sutinka, kad Vilniaus savivaldybė ir Vyriausybė milijardų litų metro statyboms nerastų, todėl reikia strateginio investuotojo, kuris turi patirties ir yra įrengęs metro kituose Europos miestuose.
„Bet jei jis atsirastų, kaip mes toliau elgtumės, būtų klausimas. Mūsų iniciatyva Seime ir yra ta, kad, jei rastųsi tokia galimybė, būtų teisinės sąlygos. [...] Žinoma, įstatymą dar reikia priimti. Mes tik registravome“, – sako P. Saudargas.
Reikia milijardų
Vilniaus miesto tarybos narys Algimantas Vakarinas nesutinka su teigimu, kad miesto meras Artūras Zuokas ir jo šalininkai nepritaria metro idėjai. A. Vakarinas sako, kad metro idėja gera, bet tokiam projektui nėra ekonominių sąlygų.
„Nė vienas investuotojas nedės pinigų, jei nematys grąžos. Jei, sakysim, atsirastų investuotojas, kaip kolegos kalba, reikės galvoti, kaip projektą, grubiai šnekant, atmušti. Tai yra surinkti pinigus ir grąžinti investuotojui. Mes šito dalyko nematome“, – tvirtina tarybos narys. Anot jo, mokslininkai, atlikę studiją, patvirtino, kad dabar tokiam projektui nėra ekonominių prielaidų.
A. Vakarinas pastebi, kad negalima tiksliai pasakyti, kiek kainuotų bilietas – 17 ar 20 litų, bet tikrai daugiau nei dešimt. Tačiau P. Saudargas mano, kad skaičiuoti bilieto kainą „ne politikų reikalas“ ir „negalima burti iš kavos tirščių“.
„Kainą turi pasakyti strateginis investuotojas. [...] O mes kalbame apie ateitį, miesto plėtrą. Juk nemanome, kad Vilnius po kelerių metų išnyks. Mes manome, kad jis vystysis, plėsis ir didės. Projektas neįgyvendinamas per vienus metus, žiūrėkime dešimtmečius į priekį“, – įsitikinęs P. Saudargas.
Metro būtinas, nes po dešimt metų gyvensime geriau?
P. Saudargo teigimu, įstatyme numatoma, kad projekto įgyvendinimo dalyviai patys pasirinktų, kaip finansuoti savo investicijas. „Ne tik savo pinigais, bet ir skolintais, ir iš Europos investicinių bankų pasiskolinę tai galėtų daryti. Ekonominę logiką turi pati kompanija pasakyti“, – mano Seimo narys.
Į A. Vakarinui iškilusį klausimą, ar pastatytą metro apskritai bus įmanoma išlaikyti, P. Saudargas atsako „žvelgdamas į Vilnių po dešimties metų“. „Niekas netiki, kad gyvensime blogiau, mes visi norime gyventi geriau, stengiamės ir kuriame Lietuvą [...]. Ir matykime miesto viziją po dešimties dvidešimties metų“, – siūlo jis.
Be to, pasak P. Saudargo, eismo problemų neišspręsime, nuo spūsčių neišsigelbėsime ir Vilniaus erdvių nepadidinsime, „jei nežvelgsime po žeme“, nes infrastruktūrą galima sukurti po ja.
