„Mes pasirengę apsikeisti nuomonėmis apie susiklosčiusią Ukrainoje įtemptą krizinę padėtį, kurią, esame įsitikinę, negalima išspręsti jėgos scenarijaus eskalavimu, neatsižvelgus į esminius pietryčių regionų interesus be taikaus dialogo su jų atstovais“, – nurodė V.Putinas.
Jis taip pat sakė, kad, Kijevui pasirašius prekybos sutartį su Europos Sąjunga, Rusijos ekonomika gali patirti maždaug 100 mlrd. rublių (7,7 mlrd. litų) nuostolius, jeigu Europos prekės pasieks Rusijos rinką per Ukrainą, apeidamos muitus, kuriuos Rusija taiko ES prekėms .
Jeigu taip atsitiktų, Maskva imtųsi atsakomųjų prekybos priemonių, perspėjo V.Putinas ir pareiškė, jog tai paveiks Baltarusiją ir Kazachstaną – Maskvos partneres Muitų sąjungoje.
„Rusija tokioje situacijoje negali nieko neveikti, mes tiesiog būsime priversti imtis atsakomųjų priemonių, apsaugoti savo rinką“, – pabrėžė V.Putinas.
„Visiškai laikydamiesi NVS sutarties teiginių apie laisvosios prekybos zonas ir PPO normų, būsime priversti atšaukti lengvatas importui iš Ukrainos“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija „nenori nieko diskriminuoti“.
Pasak V.Putino, Rusija gerbia bet kurios valstybės teisę pačiai pasirinkti savą politinio gyvenimo būdą, taip pat ir stojimą į sąjungas, bet tai neturėtų kenkti Rusijos interesams.
„Rusija gerbia ir gerbs suverenų bet kurios tautos, bet kurios šalies pasirinkimą kaip organizuoti savo politinį gyvenimą, organizuoti sąjungas – karines, ekonomines“, – sakė jis Minske per viršūnių „Muitų sąjunga – Ukraina“ susitikimą.
„Tikimės, kad tai vyks be žalos kitiems tarptautinio bendravimo nariams ir ne mūsų sąskaita“, – pridūrė V.Putinas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė laikąs derybas Minske su Rusijos prezidentu ir aukštaisiais ES pareigūnais svarbiomis ir lemsiančiomis Europos ateitį.
„Minske, šiame susirinkime, sprendžiasi pasaulio ir Europos likimas; štai kaip aš tai matau“, – pasakė jis, paspaudęs ranką V.Putinui prieš derybų pradžią.
P.Porošenka dar sakė, kad vienintelis efektyvus instrumentas kraujo liejimui sustabdyti Ukrainos rytuose yra efektyvi sienos su Rusija kontrolė, taip pat ir ginklų tiekimo maištininkams nutraukimas bei karo belaisvių paleidimas.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad visi veikėjai nori iš krizės Ukrainoje išeiti oriai ir kad jis išklausysiąs visus variantus, kurie atneštų taiką.
„Šiandien Minske, neabejotinai, sprendžiasi taikos ir Europos likimas. Kaip tik taip aš vertinu mūsų susitikimo potencialą. Mes turime kartu rasti vienintelį teisingą sprendimą, nuo kurio priklauso nei daug nei mažai – taika žemyne“, – pasakė P.Porošenka savo oficialioje kalboje.
Prezidentas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad niekas iš dalyvių neabejoja Ukrainos nepriklausomybe ir jos žmonių teise pasirinkti savo dabartį ir ateitį.
„Mes niekam neperšame ir nenorime, kad kas nors mums pirštų vidaus santvarkos formą ar integruojančią mūsų plėtros kryptį. Ukrainos žmonės jau pasirinko unitarinės demokratinės europinės valstybės naudai“, – pabrėžė P.Porošenka.
Jis dar pažymėjo, kad Ukraina yra tarptautinės bendruomenės narė ir reikalauja pagarbos savo suverenumui, teritoriniam vientisumui bei sienoms pagal tarptautinės teisės normas.
V.Putinas, P.Porošenka ir kiti lyderiai susitikę Minske svarsto Ukrainos rytų konfliktą, pražudžiusį daugiau kaip 2000 žmonių ir privertusį skelbti sankcijas, kurios kenkia ir Rusijai, ir Europai.
V. Putinas ir P. Porošenka paspaudė vienas kitam rankas per susitikimą Minske
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Petro Porošenka antradienį paspaudė vienas kitam rankas, prasidedant deryboms Baltarusijos sostinėje dėl krizės Ukrainoje.
Abu lyderiai susitiko pirmąkart nuo birželio.
Įtampa tarp abiejų šalių padidėjo, kai Kijevas paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matomi Rusijos kariai, sučiupti Ukrainos rytuose, kur vyriausybės pajėgos nuo balandžio kaunasi su prorusiškais separatistais.
Baltarusijos prezidentas neprognozuoja didesnio persilaužimo derybose dėl Ukrainos
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad antradienį Minske prasidedančios aukšto lygio derybos dėl Ukrainos krizės neturėtų atnešti didesnio persilaužimo, tačiau turėtų padėti pradėti taikos procesą.
„Greičiausiai sunku šiandien tikėtis kokio nors didžiulio persilaužimo, bet mes turėtumėme pradėti judėti taikos link“, – sakė A.Lukašenka susitikime su Europos Sąjungos diplomatijos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton), prieš prasidedant pagrindinėms deryboms.
V. Putinas ir P. Porošenka jau Minske
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atskrido į Minską, kur dalyvaus Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos inicijuotame viršūnių susitikime tarp Maskvos vadovaujamos Muitų sąjungos šalių, Europos Sąjungos (ES) atstovų ir Ukrainos.
Šiame susitikime dalyvaus trys Europos Sąjungos komisarai: Bendrijos išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton), prekybos komisaras Karelas De Guchtas ir energetikos komisaras Guntheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris).
Per šį susitikimą Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antrąkart per pastaruosius tris mėnesius susitiks su V.Putinu, tarpininkaujant trečiosios šalies prezidentui. Kol kas nebuvo oficialiai patvirtinta, ar įvyks atskiras dvišalis V.Putino ir P.Porošenkos susitikimas.
Ukrainos prezidentas vėliau šią savaitę lankysis Briuselyje
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka vėliau šią savaitę Briuselyje susitiks su Europos Sąjungos (ES) aukščiausio rango pareigūnais, antradienį sakė šaltinis Europoje.
P.Porošenka, kuris antradienį atvyko Baltarusijos sostinę susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, prieš pat neeilinį ES viršūnių susitikimą, kuris įvyks šeštadienį, susitiks su ES Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy (Hermanu Van Rompėjumi).
Penktadienį vakare P.Porošenka taip pat susitiks su Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barroso (Žozė Manueliu Barozu).
Ukrainos prezidentas nedalyvaus šeštadienio viršūnių susitikime, kurio metu turi būti paskirti žmonės į aukščiausius ES postus, tarp jų – užsienio politikos vadovo postą, kurį dabar užima Catherine Ashton (Ketrin Ešton), ir H.Van Rompuy postą.
P.Porošenka dalyvavo birželio pabaigoje Briuselyje įvykusiame viršūnių susitikime ir pasirašė su ES ilgai užlaikytą Asociacijos sutartį, kuriai įnirtingai priešinosi Maskva ir kuri iš dalies išprovokavo Ukrainos krizę.
Ukrainos ir Rusijos lyderiai susitiks derybų Minske
Rusijos ir Ukrainos prezidentai antradienį surengs svarbias derybas, nors mažai tikimasi proveržio konflikte tarp Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų.
Kijevas padidino įtampą, kai derybų išvakarėse paskelbė, jog jo pajėgos sučiupo 10 Rusijos karių Ukrainos teritorijoje, o Vašingtonas apkaltino Maskvą eskaluojant tą konfliktą besikartojančiais kariniais įsikišimais.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitiks Minske kartu su aukšto rango Europos Sąjungos (ES) atstovais ir Kazachstano bei Baltarusijos lyderiais, siekiant sumažinti įtampą, kuri, kaip baiminamasi, gali išprovokuoti tiesioginį karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nurodė, kad Rusijos 98-osios oro desantininkų divizijos kariai buvo sučiupti maždaug 50 kilometrų į pietryčius nuo sukilėlių pagrindinės tvirtovės Donecko.
Ukrainos žiniasklaida antradienį paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose esą matomi sučiupti Rusijos oro desantininkai, prisipažinę, jog įžengė į Ukrainos teritoriją kartu su šarvuotosios technikos kolona.
„Keliavome čionai kolonomis – ne keliais, o tiesiai per laukus“, – sakė vienas slepiamąją uniformą dėvintis vyras.
Maskva jau ne kartą neigė esanti kaip nors susijusi su sukilimu Ukrainoje ir ragino, kad Kijevas nutrauktų savo negailestingą sukilėlių puolimą.
Vienas šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje antradienį teigė, kad į Ukrainos pajėgų rankas patekę rusų kariai į kaimyninės šalies teritoriją pateko „per klaidą“.
Tuo tarpu rytų Ukrainoje nebuvo jokių ženklų, kada galėtų baigtis jau keturis mėnesius vykstantis konfliktas, pareikalavęs apie 2,2 tūkst. žmonių gyvybių.
Donecko vietos valdžia nurodė, kad dar trys civiliai žuvo per praeitą naktį vykusį bombardavimą, Kijevo armijai smogiant tame mieste įsitvirtinusiems sukilėliams.
Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė girdėjęs sunkiosios artilerijos šaudymą į vakarus ir pietus nuo Donecko, taip pat matęs, kaip Ukrainos pajėgos leidžia raketas „Grad“ Olenivkos gyvenvietės link.
Susirėmimai išliko intensyvūs, ruošiantis deryboms Minske, o sukilėliai atrodė pradedantys atsakomąjį puolimą po to, kai prarado dideles teritorijas, spaudžiant vyriausybės pajėgoms.
Kol kas neaišku, ar P.Porošenka ir V.Putinas surengs dvišales derybas per susitikimą Baltarusijos sostinėje.
Jiedu buvo trumpai susitikę birželio pradžioje per Prancūzijoje vykusį sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 70-ųjų metinių minėjimą .
ES ir Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos pareigūnai planuoja aptarti krizę Ukrainoje, taip pat prekybos klausimus po to, kai Kijevo provakarietiška vyriausybė birželį pasirašė su Bendrija svarbias sutartis dėl politinio ir ekonominio bendradarbiavimo.
Tuos susitarimus praeitais metais atsisakė pasirašyti ankstesnis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, nusprendęs grįžti prie glaudesnių ryšių su Maskvos vadovaujamu ekonominiu bloku.
Toks žingsnis išprovokavo audringus protestus, per kuriuos V.Janukovyčius galiausiai buvo nuverstas ir pabėgo į Rusiją.
Vėliau Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o šalies rytuose įsiplieskė prorusiškų separatistų sukilimas.
Kremlius taip pat didino spaudimą, pirmadienį paskelbęs planus „šią savaitę“ pasiųsti į rytų Ukrainą antrą humanitarinės pagalbos koloną.
Praeitą penktadienį Rusija vienašališkai pasiuntė apie 230 sunkvežimių, esą gabenusių 1 800 tonų humanitarinių krovinių, į kitą sukilėlių tvirtovę Luhanską, apkaltinusi Kijevą sąmoningai vilkinus tą misiją. Kijevas tą žingsnį pavadino tiesiogine invazija.
Nuo balandžio jau apie 400 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus rytų Ukrainoje, o kai kurie apsiausti separatistų kontroliuojami miestai jau kelias savaites neturi vandens ir elektros.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
