Rusijos agresija prieš Gruziją Lietuvos politikus privertė susirūpinti šalies saugumu. Liberalų sąjūdis pareiškė, kad pritartų NATO karinės bazės atsiradimui Lietuvoje. Su tokiais siūlymais sutiko Audronius Ažubalis.
Tuo tarpu NATO gynybos principų konstitucingumu suabejojęs Egidijus Klumbys teigė, kad Lietuvos politikai nėra tokie bepročiai kaip Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis, Rusija jokios grėsmės nekelia, o NATO bazei Lietuvoje ne vieta.
Bazė užtikrintų realų saugumą
Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, kad po įvykių Gruzijoje Rusijos keliamas pavojus artimiausioms kaimynėms tapo realus, o NATO bazė galėtų realiai sustiprinti Lietuvos saugumą.
P. Auštrevičiaus nuomone, Lietuvai reiktų išnaudoti buvimo NATO nare teikiamus privalumus. „Mes turime teisę, o šiuo atveju ir interesą matyti partneriškas gynybos pajėgas Lietuvoje“, - sakė jis.
Parlamentaro įsitikinimu, akivaizdu, kad kurį laiką buvę pamiršti ir daugiausia su Šaltojo karo praeitimi sieti saugumo pavojai šiandien turi tendenciją sugrįžti, ką demonstruoja pastarieji įvykiai Gruzijoje.
P. Auštrevičius teigė, jog grėsmių sugrįžimas į saugumo realybę reikalauja stiprinti karinę galią, o tarp Aljanso narių mažiausią procentą išlaidų gynybai skirianti Lietuva realiai ir greičiausiu būdu savo saugumą galėtų sustiprinti įsteigdama NATO karinę bazę.
„Bazės įsteigimas reikštų įteisinimą situacijos, kuri šiuo metu yra, tai yra oro patruliavimo misijos buvimą. Manau, kad karinės bazės steigimas nebūtų per daug, nes ji sustiprintų gynybinį Aljanso pajėgumą ir viso Baltijos jūros regiono saugumą“, - pasakojo politikas.
Nors Konstitucijoje rašoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių, liberalas teigė, kad NATO bazės steigimas Lietuvos Konstitucijai neprieštarautų, bei ragino rasti protingą ir neprieštaraujantį gynybinei logikai dėl mūsų buvimo NATO sprendimą. „Nemanau, kad NATO pajėgų buvimas reikštų prieštaravimą Konstitucijai ir mūsų gynybos koncepcijai“, - sakė jis.
Skamba gerai
Petro Auštrevičiaus nuomonei pritarė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Audronius Ažubalis. Portalui „Balsas.lt“ jis teigė, kad NATO karinių bazių Lietuvoje idėja skamba gerai.
Parlamentaras šį dalyką siūlė apsvarstyti ne tik patiems, bet ir su pagrindiniu partneriu saugumo srityje - JAV. „Kodėl sakau, kad pirmiausia su JAV? Todėl, kad matau tam tikrą ES pakrikimą. Ir būtent pakrikimą reaguojant ar bandant tiesiai ir aiškiai įvardinti Rusijos karinę agresiją Gruzijoje“, - apgailestavo A. Ažubalis.
Pačią idėją didinti NATO karinį buvimą Baltijos valstybėse A. Ažubalis pavadino sveikintina, tačiau kaip ir kokiomis formomis tai padaryti siūlė konsultuotis su JAV ir kitais partneriais.
Konservatoriaus nuomone, NATO bazės buvimas Konstitucijai neprieštarautų, nes draudžiamos užsienio valstybės karinės bazės yra vienas dalykas, o kolektyvinės saugumo organizacijos bazė - visai kitas. „Kalbame ne apie JAV bazes, tai būtų kolektyvinės saugumo organizacijos bazės. Čia yra skirtingi dalykai. Konstitucija mums netrukdo kalbėti apie kolektyvinių saugumo organizacijų karinį buvimą Lietuvos valstybėje“, - įsitikinęs A. Ažubalis.
Kaip pavyzdį politikas pateikė Lietuvoje jau esančią oro policijos misiją, kurią atlieka NATO narių orlaiviai.
Kalti bepročiai
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime narys Egidijus Klumbys portalui „Balsas.lt“ sakė, kad sutikti su NATO karinės bazės įrengimu Lietuvoje negalima, nes tai prieštarautų Konstitucijai.
„Pirmiausia reiktų pradėti nuo Konstitucijos. Konstitucijoje labai aiškiai pasakyta, kad Lietuvoje karinių bazių būti negali“, - sakė parlamentaras.
Jis siūlė visų pirma svarstyti, ar reikia keisti Konstituciją, o tik tada diskutuoti apie NATO karinės bazės steigimą.
Pats E. Klumbys sakė esąs prieš bazių rengimą, nes joms paprasčiausia Lietuvoje ne vieta.
Politikas nesutiko su nuomone, kad po įvykių Gruzijoje pavojus iš Rusijos yra realesnis. „Lietuvos politikai yra 1000 kartų protingesni nei Saakašvilis. Jei bepročių nebus valdžioje, tai ir valstybė bus saugi. Kuomet į valdžią ateina bepročiai, tuomet turime tokią situaciją“, - pasakojo E. Klumbys.
Reikia šviesti NATO priešininkus
Socialliberalas Vaclovas Stankevičius tikino, kad už NATO bazes pasisako dar nuo tų laikų, kai vadovavo NATO komitetui, o Lietuva nebuvo Aljanso narė, tačiau dabar būtinybės tokią bazę steigti neįžvelgė. „Aš neatmetu tokios galimybes, potencialiai bazė Lietuvoje galėtų būti. Jei to reikės mūsų partneriams, be abejo, šį klausimą svarstytume“, - sakė jis.
Politikas priminė, kad Lietuvoje jau yra NATO karinė bazė - Aljanso lėktuvai saugo mūsų oro erdvę. „Mes turime stiprinti savo ryšius su NATO ir ES, bei tokiu būdu rūpintis savo saugumu. Mes jau turime NATO bazę Lietuvoje ir, jeigu prireiks mūsų sąjungininkams, reikia ritmai svarstyti dar vos steigimą. Atmesti automatiškai tokios idėjos jokiu būdu negalima“, - teigė V. Stankevičius.
Vis dėlto parlamentaras būtinybės steigti NATO karinę bazę nesusiejo su paskutiniais įvykiais Gruzijoje. Paklaustas, ar pačiai Lietuvai reikia tokios bazės, socialliberalas sakė, kad „šiuo metu, atsižvelgiant į NATO technines galimybes, nėra būtina steigti papildomą bazę, bet potencialiai prireikus ateityje ji gali būti įsteigta, o su įvykiais Gruzijoje bazės steigimo sieti nereiktų“.
V. Stankevičius įsitikinęs, kad Konstitucijai NATO bazių buvimas neprieštarauja. „Manau, tai tikrai neprieštarauja ir neprieštaraus mūsų Konstitucijai. Nesu teisininkas, negaliu pagrįsti pastraipsniui, ką sako koks įstatymas“, - teigė jis.
Parlamentarą ypač nustebino 31 Seimo nario abejonė, ar įstatymas, reglamentuojantis NATO pajėgų įvedimą siekiant ginti Lietuvą nuo agresijos, neprieštarauja šalies Konstitucijai. Liepos 14 d. Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir paprašė atsakyti į šį klausimą.
V. Stankevičius apgailestavo, kad vis dar reikia dirbti su Seimo nariais ir jiems aiškinti, kodėl NATO yra būtina Lietuvai. Politikas pasakojo, kad prieš stojant į Aljansą NATO komisija ir atskiriems Seimo nariams, ir partijoms, ir visuomenei aiškino NATO idėją, jos būtinumą, tačiau ši aktualija vis dar neišnyko. „NATO komisijai vėl reikia dirbti su tais pačiais parlamentarais, aiškinti jiems tas pačias nuostatas, kad mūsų nacionalinis interesas yra būti Aljanso nariais ir turėti sąjungininkus Lietuvoje“, - sakė buvęs NATO komisijos vadovas.
V. Stankevičius dar kartą išreiškė nuostabą, kad tiek daug Seimo narių galėjo pasirašyti minėtą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ir suabejoti tokiais suprantamais dalykais. Socialliberalas akcentavo, kad NATO komisija turi ir toliau dirbti po rinkimų, jos panaikinti negalima. „Dirbti reiktų ne tik su užsienio partneriais, potencialiais NATO nariais, bet ir su savo visuomene, ir, nors ir keista, su savo parlamentarais. Juk pasirašė ir suabejojo ne bet kas, o tautos išrinkti parlamentarai“, - apgailestavo politikas.
Socialliberalas įsitikinęs, kad Rusijos agresijos prieš Lietuvą galimybės nėra. „Netikiu, kad dabar Rusijai užteks ryžto pulti Lietuvą. To tikrai nebus. 5 straipsnis yra labai galingas ir mes esame saugūs“, - sakė jis.
V. Stankevičius taip pat nesutiko su nuomone, kad Lietuvai šiuo metu didesnę grėsmę kelia ne Rusijos agresijos galimybė, o prorusiški ir populistiški šalies politikai. „Nesakyčiau, kad jie yra grėsmė Lietuvai, bet tai silpnina mūsų pozicijas ir tuo gali pasinaudoti kitos jėgos. Geriau, kad šito nebūtų. Nėra tragedija, jei žmonės abejoja, tačiau su jais reikia kantriai dirbti“, - teigė V. Stankevičius.
