Tuo metu darbuotojų atstovai skaičiuoja, kad nesvarbu, kur žmogus gyvena, jis į rankas turėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų atlygį. O jeigu augina vaikus, pajamos turėtų būti dar didesnės.
Pinigų turi užtekti ne tik maistui
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė komentavo, kad nemaža dalis gyventojų susiduria su skurdu, dažnas jų taupo net maistui.
„Gyventojai turėtų uždirbti tiek, kad bent kartą per savaitę galėtų nusipirkti mėsos ar žuvies. Taip pat jiems turėtų užtekti pinigų kinui, teatrui ar atostogoms.
Žiūrint į Lietuvos kainas, darbuotojai turėtų uždirbti bent 1,5 tūkst. eurų, kad galėtų oriai gyventi“, – skaičiavo darbuotojų atstovė.
Anot jos, vaikų turinčioms šeimoms pinigų reikia dar daugiau.
„Jeigu šeimoje du žmonės, tada sudėjus abiejų atlyginimus dar įmanoma pragyventi. Tačiau jeigu vaikus augina tik vienas iš tėvų, pragyventi bus sunku“, – sakė ji.
Pasak K. Krupavičienės, Lietuvoje labai brangūs drabužiai, maistas ir kitos prekės.
„Kitose šalyse valdžia padeda žmonėms. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse būtiniems maisto produktams netaikomas arba mažinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Štai kitur, jeigu žmogus perka mėsą, jai netaikomas PVM, o mėsos produktui mokestis jau taikomas“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iš minimumo pragyventi vargiai įmanoma.
„Todėl žmonės ieško prekių su nuolaidomis. Dažnai perka nekokybiškus, bet pigius daiktus. Kiti bando prisidurti, patys augindami daržoves. Žmonės augina ir vištas, kad turėtų kiaušinių. Gyventojai tiesiog ieško būdų, kaip sutaupyti ir prisidurti prie algos. Dalis jų dar papildomai dirba“, – vardijo K. Krupavičienė.
Pragyvenimui – dvi minimalios algos
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas komentavo, kad oraus atlyginimo dydis didmiesčiuose ir regionuose gali skirtis. Anot jo, skirtinguose miestuose skiriasi kainos ir išlaidų galimybės.
„Didmiesčiuose gyventojai turi daugiau galimybių ir progų leisti pinigus. Pavyzdžiui, regionuose paslaugų sfera yra mažiau išvystyta.
Didesniuose miestuose orus atlyginimas turėtų siekti 2 minimalias algas, t.y. šiek tiek daugiau nei 1,4 tūkst. eurų į rankas. Mažesniuose miestuose orus atlyginimas galėtų būti 15–20 proc. mažesnis“, – skaičiavo ekonomistas.
Anot jo, oraus atlyginimo turi pakakti ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir išvykti atostogų, taupyti ar investuoti.
Ekonomistui antrino ir „Šiaulių banko“ grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Ji komentavo, kad orus atlyginimas turi ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet turi likti pinigų ir kelionėms, taupymui, investavimui.
Vidurinioji klasė gyvena oriai?
Tačiau I .Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad orų atlyginimą kiekvienas gyventojas skaičiuoja savaip, nes kiekvienas turi skirtingus poreikius.
„Pavyzdžiui, vaikus auginančios šeimos išlaidų turi daugiau.
Tikriausiai reikėtų žiūrėti į viduriniosios klasės pajamas. Pajėgi, tvirta vidurinioji klasė yra pažangios valstybės pamatas. Jeigu šios klasės atlyginimai stabiliai kyla, natūralu, kad jie turėtų užtikrinti galimybę oriai gyventi“, – komentavo ekonomistė.
Ji skaičiavo, kad viduriniajai klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos, t. y. viduriniosios klasės atlyginimas Lietuvoje siektų nuo 1363 eurų iki 3634 eurų ant popieriaus.
„Šis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimas labai platus, todėl jeigu kalbėsime apie viduriniąją klasę Lietuvoje turėtume žiūrėti į aukštesnį procentą. Ypač didesniuose miestuose gyventojų pajamos turėtų būti didesnės norint oriai gyventi“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
