Iš fotolaboratorijų prie kompiuterių
Kaip ir kiekvieną sritį, technologinė revoliucija pakeitė iš esmės. Žinomiausias orų pranešėjas Lietuvoje Naglis Šulija prisiminė, kaip atrodė pirmosios tarnybos ir kokių žinių reikėjo sinoptikams.
„Įvyko milžiniškas technologijų proveržis ir šuolis. Tos technologijos dabar itin pradeda prognozavime. Vien mano atminty išlikę tai, kad kai aš 1990 metų pradžioje pradėjau dirbti hidrometeorologijos tarnyboje, tada palydovų nuotraukų dar nebuvo.
Tik kurį laiką padirbėjus, mes palydovų nuotraukas gaudavome ant foto popieriaus, o hidrometeorologijos tarnyboje buvo fotolaboratorijos, su visomis tikrai fotolaboratorijai būdingomis priemonėmis. Dabar tokių nebėra.
Aš dar prisimenu, kaip tarnyba pirko tris kompiuterius, kurių kietasis diskas buvo 40-ties megabaitų talpos. Nelabai buvo aišku, kuo tą prarają užpildyti. Dabar kišenėje nešiojamės 32 GB ir nemanome, kad tai yra daug.
Vėliau ta palydovinė technika milžiniškais šuoliais pradėjo judėti į priekį. Atsirado skaitmeniniai modeliai. Taigi, ta meteorologija kokia yra dabar ji kaip diena nuo nakties skiriasi nuo buvusios.
Tada buvo, tai buvo pusiau mokslas, pusiau menas. Iš tikrųjų, sinoptikas turėjo būti labai aukšto intelekto žmogus, kad galėtų įvertinti sinoptinį procesą kaip tokį be skaitmeninės pagalbos.
Dabar dažnai užtenka tik pakomentuoti tai, ką skaitmeninė technologija pasiūlo. Apsivertė viskas. Žinoma, tai turėjo įtakos duomenų tikslumui“, – prisiminė N. Šulija.
Ir domisi, ir burba
Gerai žinoma šalies klimatologė Audronė Galvonaitė tvirtina, kad domėjimąsi orais visais amžiais lydėjo ir nepasitenkinimas. Netgi dabar, kai informacijos, šaltinių ir pateikimo būdų yra daugiau bei galima tarp jų pasirinkti.
„Visą gyvenimą žmonės domėjosi orais. Dar iš vaikystės prisimenu, kaip mano senelis klausydavo „Amerikos balso“ ir orus per radiją. Mus visus anūkus išvarydavo į kiemą, kad mes netrukdytume klausytis ir mes jau žinojom, kad jau per orų prognozes triukšmauti negalima. Manau, dabar yra taip pat.
Tiesiog atsirado kitos galimybės ir technika. Ir kai pradedi aiškinti, kodėl jos kartais nepasitvirtina, primeni, kad ir mes ne visada turime atsakymus. Pasikeisti gali nuo kiekvieno iš mūsų: kažkas uždegė pievą ar telkinius, kažkur įvyko avarija arba tiesiog išsiveržė vulkanas ir pateko į atmosferą daug karšto oro.
Tai, kas patenka į atmosferą visa tai iškreipia prognozes. Todėl sinoptikas sulaukia visai nepelnytų kaltinimų.
Be to, anksčiau, kai prasidėjo pasaulyje orų prognozavimas, turėjome griežtus draudimus pranešti apie itin retus ir keistus reiškinius. Ypač tokius, kurie nebūdavo dar kada nors anksčiau pasitaikę. Tai būdavo aiškinama, kaip klaidingas supratimas, apsirikimas.
Žinoma, dabar to nėra. Bet tikrai su klimato kaita atsirado itin ryškių kontrastų. Pavyzdžiui, kai vieną dieną spirgina 20 laipsnių šaltis, o kitą – 4 laipsniai šilumos arba atvirkščiai. Kitu atveju, vieną dieną svilina 30 laipsnių karštis, o vos po dienos tik 16 laipsnių vyrauja.
Dabar su tuo jau visi susitaikė, jeigu laukia kažkokie ypatingi reiškiniai, tai dažniausiai žmonės tuo jau tiki.
Šiais laikais žmonės visai kitaip žiūri į meteorologų ir sinoptikų darbų, nes anksčiau jie įsivaizduodavo, kad prieini prie termometro, pasižiūri ir visas darbas baigtas.
Aš visada pabrėžiu, kad meteorologija yra sudėtingas mokslas, neturintis nė vienos konstantos. Nes bet koks pokytis sukelia grandininę reakciją visų kitų elementų. Kurių pagrindas fizika ir matematika, o ne pažiūrėjimas į termometrą“, – pabrėžė klimatologė.
Prognozių daugiau nei reikia
Jau retas stebi dangų ar kitus gamtos ženklus, kad nuspėtų orą. Bet kuriame žingsnyje mus lydi plika akimi matomi skirtingi šaltiniai. O neretai ir skirtingi prognozių duomenys. Dažnas paklaus, o kas tiksliausias ir kam jų tiek daug reikia?
„Kažkada leidau sau pajuokauti, kad hidrometeorologijos tarnybos kompiuteriai užlūžta prieš svarbias orų permainas ir šventes. Susidomėjimo srautas yra tikrai didelis.
Žmonės tikrai pasitiki, jau nebėra taip, kaip buvo prieš 20 metų, kad noriu tikiu, noriu ne sinoptikais – pasitikėjimas yra.
Dabar jau dėl prognozės rytojui, dviem dienom – niekas per daug nesiginčija. Žmonės pasitiki duodama informacija. Su prognoze artimiausiai parai ar dviem – trim dienom, kol kas visai neblogai susitvarkoma.
Liko kol kas problemos su ilgalaikėm, sezoninėm problemom. Išspręsti galbūt įmanom, tik technologiškai turbūt reikalingi kiti metodai. Kol kas trumpalaikėms prognozėms taikomi metodai yra ištobulinti ir efektyvūs. Jau dabar bambėjimas atsiranda dėl prognozių, kad nesutampa valanda ar puse valandos.
Daug šaltinių yra dėl verslo. Prognozė natūraliai pritraukia dėmesį ir atitinkamai reklaminis laikas arba plotas prie prognozės turi gerą įkainį. Dėl to atsirado labai daug niekam tikusių prognozių.
Tarkim mobiliuosiuose telefonuose esančios programėlės, kalbančios apie bet kurio Lietuvos miesto orus, informacija yra užpildomos, pavyzdžiui, Amerikoje. Tai apie jokį tikslumą ir negalim kalbėti “, – pabrėžė N. Šulija.
Taigi, tai įrodo, kad reikia naudotis lietuviškais šaltiniais.
