Jei turite nedidelę grūdų džiovyklą ir net jei lietingiausiais metais ji dirba mėnesį ar du, o iš jos kamino tikrai neišrūksta 10 tonų teršalų, neskubėkite džiaugtis. Kad jums nereikėtų mokėti oro taršos mokesčio, gali tekti tai nuolat įrodinėti.
Gerai, kad vadovaujasi sveiku protu
Remdamiesi buvusio ministro „pataisytu“ Aplinkos oro taršos įstatymu ir Aplinkos oro taršos šaltinių bei iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) panorėję galėtų parklupdyti ant kelių kiekvieną grūdų džiovyklą turintį ūkininką. Lieka tik padėkoti RAAD tarnautojams, kad jie kol kas dažniau vadovaujasi sveiku protu, o ne buvusio aplinkos ministro Gedimino Kazlausko fantazijomis.
Nė vienas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė tikriausiai nepriekaištauja Aplinkos oro taršos įstatyme numatytam reikalavimui mokėti oro taršos mokestį. Jį privalo mokėti ūkiai, turintys galingesnes nei 1 MW galios grūdų džiovyklas, kurios per metus į orą išmeta daugiau nei 10 t teršalų. Itin stambūs ūkiai ir bendrovės turi tokias grūdų džiovyklas, moka mokesčius, o jų specialistai RAAD kasmet teikia ataskaitas ir kartą per penkerius metus atlieka oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją. Specialistai žino, kaip tai daryti, skaičiuoja, matuoja ir nesiskundžia.
Tačiau buvusi Aplinkos ministerijos komanda su ministru priešakyje tikriausiai buvo pakilusi per aukštai į orą ir iš debesų aukščio nusprendė padidinti kontroliuojamųjų skaičių. Pamanė: jei jau valdyti, tai pasiraitojus rankoves.
Teks įrodyti
„Sudėtinga ne tik atlikti inventorizaciją, bet ir kasmet rengti ataskaitas. Gal patyręs elektrikas inžinierius galėtų ją pats parengti, tačiau tikrai retas ūkininkas gebėtų apskaičiuoti taršos dydį. Tektų pasinaudoti sertifikuotos laboratorijos, licencijuotų įmonių specialistų paslaugomis, o nemokamų paslaugų nebūna“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas.
Taisyklėse pateikiami konkretūs nurodymai, ką reikia atlikti, tačiau akivaizdu, kad ūkininkui net neverta tuo užsiimti. Jis neturi instrumentų, kuriais galima pamatuoti išmetamų teršalų kiekį ir sudėtį. Be to, matavimai atliekami vadovaujantis gana sudėtingomis rekomendacijomis, normatyviniais dokumentais bei standartais. Nesigilinsime, bet patikėkite, kad tai atlikti gali tik specialistai. Tiesa, taisyklėse numatyta, kad ataskaitų negali rengti tik aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys darbuotojai.
Dar vienas būdas pasipinigauti
Kupiškio rajone ūkininkaujantis Zigmantas Aleksandravičius turėjo rūpesčių dėl inventorizacijų ir ataskaitų rengimo. „Keliasdešimt puslapių įvairiausių lentelių, skaičiavimo formulių... Kai paklausiau, kas šį darbą gali atlikti, valdininkai susižvalgė ir pasakė, kad yra tokias paslaugas teikiantys specialistai, tik samdyk ir mokėk“, – patirtimi dalijosi kupiškėnas.
Ūkininkas stebėjosi pagrįstai: štai jis legaliai nusipirko grūdų džiovyklą, ji sertifikuota ES rinkoje, jis gavo leidimą ją statyti, pastatė, o dabar valdininkai sugalvojo kontroliuoti. Jei jiems reikia, tegul patys nustato taršos dydį. Kodėl tai turėtų daryti ūkininkas? „Šitie reikalavimai pirmiausia reikalingi valdininkams, bet ne ūkininkams ir ne valstybei“, – padarė išvadą Z.Aleksandravičius, tiesa, neprarasdamas vilties, kad naujieji Aplinkos ministerijos vadovai sprendimus priims ne ore, bet ant žemės.
Kolegai pritarė Raseinių rajone ūkininkaujantis, nedidelę grūdų džiovyklą turintis Alfredas Bardauskas: „Tai – dar vienas būdas pasipinigauti. Pasakykite, ar dėl tokios kontrolės sumažės oro tarša? Ne. Juk yra džiovyklos galios duomenys, galima nustatyti, kiek laiko ji naudojama. Pavyzdžiui, kai kuriais metais aš ją naudoju tik kelias dienas, tai kodėl turėčiau rengti ataskaitą?“
Skuodo rajone ūkininkaujančiam Vidmantui Donielai toks Aplinkos ministerijos apetitas sukėlė nerimą: „Man tai – naujiena. Savo grūdų džiovyklai kūrenti naudoju biokurą, bet juk tai – ne pasiteisinimas, nors džiovykla per metus veikia 2–3 savaites, o jos našumas – 8–10 tonų per valandą, taigi nei pagal džiovyklos galingumą, nei pagal taršos dydį nepretenduoju tapti oro taršos mokesčio mokėtoju. Susidaro įspūdis, kad paskutiniais metais ūkininkai spaudžiami iš visų pusių: arba atsiranda naujų mokesčių, arba vis daugiau dokumentų reikia tvarkyti.“
Kaip taisysime klaidas?
Ar yra vilčių, kad Aplinkos ministerijos iniciatyva priimto įstatymo ir ministro įsakymu įteisintos taisyklės nepridarys grūdų augintojams papildomų beprasmių rūpesčių? Pasak ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Žuko, vertėtų pasinaudoti patirtimi, kai ūkininkai buvo išgelbėti nuo tikrai nepagrįsto elektros energijos galios dedamosios mokesčio. Pavyko įrodyti, kad daugiausia elektros energijos ūkininkai naudoja tik iki trijų mėnesių per metus. „Ir vadovaudamiesi Aplinkos oro taršos įstatymu galėtume taikyti tokią pat metodiką, todėl daugeliui grūdų džiovyklų savininkų nereikėtų rūpintis bereikšmių ataskaitų teikimu“, – sakė J.Žukas.
Yra dar viena galimybė. Jau šią savaitę spręsti probleminių klausimų susitiks žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Pastarasis Kėdainių krašto ūkininkams jau yra pažadėjęs pritarti naujai grūdų džiovyklų taršos inventorizavimo ir ataskaitų teikimo tvarkai. Palauksime sprendimų. Trečia galimybė – siūlyti, kad Seimas pakeistų Aplinkos oro taršos įstatymą.
