Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami daugiabučiai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir po projekto įgyvendinimo praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.
„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“ – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
Daugiabučių namų audito tikslas – gauti duomenis apie atliktų statybos rangos darbų kokybę, įgyvendintų priemonių faktines energines ir fizines savybes, įvertinti projektinių sprendinių efektyvumą ir pagrįstumą ir pateikti rekomendacijas, kaip gerinti daugiabučių namų atnaujinimo kokybę.
Pasak V. Serbentos, siekiant ištirti platų renovacijos metu naudojamų priemonių spektrą ir jų efektyvumą, audite dalyvauja skirtingomis savybėmis pasižymintys daugiabučiai: „Tokia metodologija leidžia įvertinti atskirų pastatų tipų, pavyzdžiui, daugiaaukščių ir mažaaukščių, plytų ir blokelių mūro, atnaujinimo energinį ir ekonominį naudingumą, taip pat tinkuojamų ir ventiliuojamų fasadų, atskirų langų tipų efektyvumą, skirtingų šildymo ir vėdinimo sistemų įtaką žmonių gyvenimo kokybei.“
Atliktame tyrime dalyvavo daugiabučiai namai, kurių statybos metai svyravo nuo 1969 m. iki 1990 m., pastatuose esančių butų skaičius – nuo 6 iki 60, o visų daugiabučių energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Po renovacijos – didžiausi šilumos nuostoliai vėdinimo metu
„Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau“, – teigia renovuotų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas.
Audito rezultatai rodo, kad didžiausi šilumos nuostoliai po renovacijos patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.
„Palyginus neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt. sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – sako G. Šilanskas.
Ar pakanka gryno oro?
Audito metu daug dėmesio buvo skirta oro kokybės tyrimams. Patalpų oro kokybė – labai svarbus renovacijos aspektas, nes modernizavus būstą, jis tampa sandaresnis ir šiltesnis, o anksčiau pro sienas ir langus į kambarį patekdavęs grynas oras tokių lengvų kelių į patalpas neberanda.
Lietuvoje gyvenamųjų patalpų oro CO2 koncentracijos nėra ribojamos specifiniais dokumentais, todėl atliekant tyrimus energinio audito metu buvo atsižvelgiama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Remianti jomis, buvo nustatyta maksimali ribinė vertė – 1000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono), t.y. riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta.
„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“, – sako ekspertas.
Kaip užtikrinti oro kokybę?
Patalpų oro kokybė atnaujintuose daugiabučiuose gali būti užtikrinta tinkamai vėdinant. Kaip pagrindinė priemonė turėtų būti svarstomas rekuperacinės sistemos įrengimas.
„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypatingai svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė, dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo, būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šiluminė energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – teigia G. Šilanskas..
Jeigu rekuperacinė sistema daugiabutyje nėra įdiegta arba nėra galimybės ją įdiegti, tokiu atveju gyventojai atsižvelgiant į išorės oro sąlygas ir dienos metą (nerekomenduojama transporto piko valandomis) turėtų kelis kartus per dieną intensyviai (pilnai atsidarius langus bei tokiu būdu sudarant skersvėjį) ir trumpą laiką (iki kelių minučių) vėdinti gyvenamąsias patalpas.
Papildomai, CO2 daviklių/sensorių įrengimas gyvenamosiose patalpose, pagrinde, miegamajame arba svetainėje, gali tapti gera indikacine priemone, siekiant užtikrinti tinkamą vėdinimo sistemos valdymą.
