Oro tarša ‒ tai ne tik dulkės, kietosios dalelės, žiedadulkės, automobilių išmetamosios dujos, tačiau ir įvairi kosmetika bei blogas kvapas. Dažnai blogą kvapą mes bandome maskuoti įvairiais gaivikliais, smilkalais, eteriniais aliejais, kurių pasirinkimas šiuo metu yra labai platus. Oro gaiviklius naudojame visur – gyvenamuosiuose kambariuose, biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete, automobilyje… Tačiau retas kuris susimąsto, ar jie nekenkia mūsų sveikatai.
Apgaulinga gaiva
Vos vienas spūstelėjimas ir Jūsų namai virs žiedais kvepiančia oaze arba padvelks vandenyno gaivumu, suteiks ramybę bei atsipalaidavimą! Tokiais šūkiais ir vaizdais mus vilioja oro gaiviklių reklamos. Vis dėlto reklama aklai pasitikėti nereikėtų – po gražia etikete ir skambiais pažadais slypi kur kas didesni pavojai, nei atrodo.
Oro gaivikliai ir yra vienas iš mūsų gyvenamąją aplinką teršiančių veiksnių. Jų rinkoje didžiulė įvairovė. Tai purškiami aerozoliai, kvapios plytelės ar muilai, kvapūs lapeliai, žvakės, smilkalai, į elektros tinklą jungiami kvapą skleidžiantys prietaisai. Aromatų vėlgi tiek, kad net galva besirenkant gali apsisukti. Jūsų namai gali dvelkti citrinomis, levandomis, persikais, apelsinais, melionais, braškėmis, vandenynu, mėtomis, miško uogomis, mišku po lietaus, tropiniais vaisiais, pušynu egzotika, laukiniais rytais… Tereikia išsirinkti aromatą ir norimą jo paskleidimo priemonę. Bet juk visi tie kvapai tėra apgaulė ir iliuzija! Jose nėra nė lašo natūralios citrinos ar rožės. Na taip, nafta yra gamtinė medžiaga, tačiau ji perdirbta ir papildyta ne iki galo ištirtomis medžiagomis. Jautresni žmonės tai jaučia – prikvėpintose patalpose pradeda dusti, prastai jaustis, jiems prasideda alergija.
Paprastai oro gaivikliai kvepia dėl jų sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų. 95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės medžiagos, gaminamos iš naftos. Tai benzeno junginiai, aldehidai ar kitos toksinės ir jautrinančios medžiagos, galinčios sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus, apsigimimus, alergiją. Kvapiosios medžiagos paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą. Izopropilo alkoholis kepenyse virsta acetonu, kuris stipriai slopina ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.
Oro gaivikliai naudojami nemaloniems kvapams patalpose sumažinti. Jie gali veikti skirtingai:
sugerti kvapą, pavyzdžiui, tam naudojama aktyvuota anglis ar silikagelis; chemiškai neutralizuoti kvapą; naikinti kvapą ‒ bakterijų sukeltą kvapą galima panaikinti dezinfekuojančiais preparatais, kurių sudėtyje yra vandenilio peroksido, chloro, hipochloritų; „paslėpti“ kvapą ‒ daugelis sintetinių kvapiųjų medžiagų paprasčiausiai nustelbia blogą kvapą; nuslopinti kvapo receptorius, tam naudojant anestetikus.
Oro gaiviklių rūšys ir poveikis
Aerozoliai
Aerozoliai labai greitai garuoja ir pasklinda po patalpą dėl juose esančių lakiųjų medžiagų. Tai gali būti butanas, izobutanas ar propanas, kurių didelė koncentracija veikia centrinę nervų sistemą.
Išpurkštos smulkios gaiviklio dalelės yra lengvai įkvepiamos į plaučius. Jos taip pat lengvai užsiliepsnoja. Po kurio laiko jos nusėda ant grindų, kilimo, baldų, nuo jų patenka ant žmogaus rankų, o per jas – į organizmą. Alergiškiems, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, astma) žmonėms, mažiems vaikams aerozolio kvapas gali sukelti stiprią reakciją – kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį.
Aerozolių pakuotės paprastai nėra perdirbamos.
Smilkalai
Deginant smilkalus, į orą patenka daug smulkių dalelių, kurios lengvai įkvepiamos ir gali sudirginti kvėpavimo takus.
Keletas tyrimų parodė, kad smilkalų dūmai gali sukelti vėžinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą. Tokioje aplinkoje gyvenantys kūdikiai dažniau serga leukemija.
Degant smilkalams į aplinką išsiskiria ir kitos pavojingos medžiagos: benzenas, kvapiosios medžiagos (pvz., muskuso junginiai), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA). PAA yra vienas dažniausių oro teršalų, susidarančių deginant dujas ir dyzelinį kurą.
Ištyrus orą šventykloje, kurioje nuolatos deginami smilkalai, paaiškėjo, kad joje PAA koncentracija net 19 kartų didesnė nei lauke. Šventykloje PAA buvo daugiau negu netoliese esančioje ypač judrioje sankryžoje. PAA gali sukelti vėžinius susirgimus, trikdyti kūdikių vystymąsi.
Kvapiosios žvakės
Deginant kvapiąsias parafinines ar gelio žvakes, į aplinką gali išsiskirti acetaldehidas, formaldehidas ir naftalenas, kurie gali sukelti neurologinius bei vėžinius susirgimus. Degant žvakėms, susidaro suodžiai. Suodžiuose daugiausia yra anglies, tačiau gali būti ir ftalatų bei organinių lakiųjų junginių, pvz., benzeno, tolueno. Jie nusėda ant grindų, kilimų, ypač ant elektros prietaisų. Suodžiai gali patekti į vaikų virškinimo sistemą, nes vaikai liečiant šiuos paviršius rankomis ir vėliau kiša rankas į burną. Įkvėpus suodžių, jie nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir gali užkimšti alveoles.
Aromatiniai sausų žolelių, žiedlapių, prieskonių mišiniai
Paprastai mišiniai iš natūralių augalų yra gana saugūs. Tačiau parduotuvėse parduodamuose mišiniuose dažnai būna pridėta sintetinių kvapiųjų medžiagų ar dažų. Kandims naikinti skirtuose mišiniuose dažnai pesticido paradichlorobenzeno. Tyrimai rodo, kad dažniausiai paradichlorbenzeno žmonės yra veikiami namuose, o ne dėl pramonės keliamos taršos. Ši medžiaga gali sukelti vėžinius susirgimus ir žmonėms, ir gyvūnams.
Kiti oro gaivikliai
Tai pakabinami kvapūs įvairių formų lapeliai, į elektros tinklą jungiami ar prie ventiliatorių kabinami gaivikliai, į klozetą dedami muiliukai, skysti gaivikliai.
Šiuose gaivikliuose rasime formaldehido, vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažų, emulsiklių, organinių kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), ftalatų. Daugelis šių medžiagų yra labai toksiškos, gali sukelti vėžinius susirgimus, dirgina odą ir kvėpavimo takus.
Eteriniai aliejai naudojami kaip antiseptiniai, antibakteriniai patalpų oro gaivikliai. Kvapiųjų aliejų poveikis yra kompleksinis – per odą ir uoslę jie veikia ne tik mūsų kūną, bet ir sielą. Viena puikiausių aliejų savybių – tai gebėjimas išgryninti orą, kuriuo mes kvėpuojame. Pasklidęs ore aliejus mažina dulkių, bakterijų, mikrobų kiekį. Malonus šių aliejų kvapas ne tik sukuria gerą nuotaiką, bet per kvėpavimo sistemą teigiamai veikia ir žmogaus organizmą: mažina nervinę įtampą, stresą, padeda sumažinti galvos skausmus, atpalaiduoja.
Be abejo, vienas kitas oro gaiviklio purkštelėjimas neturėtų sukelti rimtų problemų, tačiau nuolat juos naudojant gana stipriai teršiamas oras, ypač tada, kai patalpos blogai vėdinamos.
Patarimai:
Naudokite kuo mažiau prikvėpintų produktų – žvakių, oro gaiviklių ir kitų buitinių priemonių. Rinkitės žvakes iš bičių vaško. Kuo dažniau atidarykite langus ir išvėdinkite patalpas.
Rinkitės gaminius, kurių sudėtyje yra natūralios kvapiosios medžiagos, o ne sintetines.
Venkite smilkalų, ypač mažose, uždarose, blogai vėdinamose patalpose.
Įsirenkite gerą ištraukiamąją vėdinimo sistemą.
Pamerkite šviežių gėlių, auginkite kambarinius augalus (daugelis jų ne tik sunaudoja anglies dioksidą, bet ir kai kurias lakias organines medžiagas, be to, tai yra natūrali priemonė nuo vabzdžių).
Naudokite natūralius kvapų „naikiklius“, pavyzdžiui, pastatykite indą su soda, actu, mišiniu iš natūralių aromatinių sausų lapelių ar žiedlapių.
Pašalinkite blogo kvapo šaltinį – išmeskite sugedusį maistą, reguliariai išneškite šiukšles ir kt.
Pavirinkite mėgstamų žolelių ar prieskonių mišinį.
Iš gėlių ar kitų augalų. Užlašinkite porą tokio aliejaus lašelių ant medvilninio audinio ir padėkite norimoje vietoje. Tai pakeis oro gaiviklius ar kvepiančias žvakes.
„Švaru“ ir „gaivu“ nereiškia prikvėpinta! Grynas, švarus oras yra be kvapo!
Prieš keletą metų aerozoliuose buvo naudojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos – chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Kai kuriose skurdžiau gyvenančiose šalyse jos yra naudojamos ir šiandien. Ozono sluoksnis apsaugo žemę ir jos gyventojus nuo saulės skleidžiamų pavojingų ultravioletinių spindulių. Padidėjęs UV spindulių kiekis sukelia vis daugiau vėžinių susirgimų bei silpnina imuninę sistemą. Europos Sąjungoje gaminamuose aerozoliuose draudžiama naudoti CFC, todėl rinkdamiesi ES pagamintą prekę, nesuklysite. Ant kai kurių gaminių taip pat galite rasti užrašus „CFC free“, „No CFCs“, „Ozone friendly“, „Ozone safe“ ar ženklus.
Jeigu tokio užrašo ar ženklo nėra, tai dar nereiškia, kad gaminys turi ozono sluoksnį ardančių medžiagų.
Kai kurios natūralios kvapiosios medžiagos taip pat gali sudirginti odą ar kvėpavimo takus, pavyzdžiui, cinamono žievelių, gvazdikėlių, pankolių, bergamočių, medetkų, kmynų, rūtų, pačiolių, verbenų aliejus, citrusinių augalų aliejai ar ekstraktai, civetos ir kt.
Lengvas ir ilgai neišsisklaidantis žolelių aromatas niekuomet nebūna pernelyg įkyrus, ypač jei primena vaikystę ar pievomis ir duona kvepiančius močiutės namus.
Mūsų senoliai baldus ištrindavo smulkintais melisų, verbenų, mairūnų, mėtų ar kitų žolelių lapais. Kai kuriose trobose iš levandų šakelių supindavo vainikus ir sudžiovinus įkomponuodavo į sausas puokštes ar prikimšdavo dekoratyvines pagalvėles adatoms įsmeigti.
Rūkalų, pelėsių ar sugedusio maisto kvapus naikindavo ketaus keptuvėje truputį pakaitinę rozmarinų, čiobrelių arba maltų gvazdikėlių. Kai žolės imdavo rūkti, nukeltą nuo ugnies keptuvę nunešdavo ten, kur nemalonus kvapas jaučiamas stipriausiai – po kelių minučių blogas kvapas išnykdavo.
Ir dar…..
„Naminiai“ smilkalai – jų galima mesti ant vos rusenančių anglių (jei turite židinį) arba po vieną arbatinį šaukštelį berti į smilkymo dubenėlį.
Dezinfekuojamieji mišiniai – pusvalandį ant silpnos liepsnos uždengtame puode vandenyje pavirinkite žiupsnelį rozmarinų, čiobrelių, raudonųjų monarchų ar šalavijų. Po to nukoškite ir skysčiu ištrinkite kriaukles, klozetus ir pan.
Žolelių vonios – paruošti užpilą voniai nesunku, tereikia 50 g džiovintų ar 100 g šviežių žolių užpilti puse litro verdančio vandens ir palikti pusvalandžiui pritraukti. Užpilą perkošti per sietelį ir supilti į vonią.
Stimuliuoja: bazilikai, lauramedis, pankoliai, levandos, citrininės verbenos, gelsvės, mėtos, rozmarinai, šalavijai, čiobreliai.
Šalina nuovargį: lauramedis, raudonosios monardos, pelynai, rozmarinai.
Pasižymi antiseptiniu poveikiu: levandos, mėtos, čiobreliai, hamameliai.
Ramina nervus ir odą: ramunėlės ir juoduogių šeivamedžių žiedai.
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė
