Artimiausiu metu turėtų būti baigta įrengti tokia aikštelė Vilniaus Santariškių klinikų teritorijoje, Kauno klinikos yra parengusios aikštelės projektą, tačiau kol kas nėra žinoma, kada ji bus pradėta įrengti.
Tuo tarpu tiek transplantologai, tiek jiems paramą teikiančių institucijų atstovai pastebi, kad kiekvienas toks nusileidimas sukelia papildomų rūpesčių dėl saugumo, sugaištama daugiau laiko. Problemą čia įžvelgia ir Sveikatos apsaugos ministerija, žadanti ieškoti lėšų tokioms aikštelėms.
Leidžiasi pievose, stadionuose ir transporto žieduose
Šią savaitę medikai pranešė apie sėkmingą organų gabenimo operaciją, kurios metu iš Latvijos kariniu sraigtasparniu į Vilniaus Santariškių klinikas atskraidintos donorinės kepenys. Socialiniame tinkle paviešinta nuotrauka, kurioje matomas transporto žiede besileidžiantis sraigtasparnis, sulaukė daug teigiamų komentarų ir linkėjimų pacientui bei jį operuojantiems medikams.
Vis dėlto tiek sraigtasparniais vykstantys transplantologai, tiek juos skraidinantys pasieniečiai ir kariai mieliau leistųsi ligoninių teritorijose esančiose tam skirtose aikštelėse.
„Kai nėra aikštelių, atsiranda saugumo problema: ir patiems pilotams, kurie leidžiasi nepritaikytose vietose, ir aplinkai. Ypač naktį kyla tam tikrų nuogąstavimų, kad nebūtų padaryta žalos: leidžiantis sraigtasparniui susidaro labai didelės oro srovės“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis. Jo teigimu, nors jokių rimtų incidentų kol kas nėra įvykę, tokiais atvejais nerimaujama, kad sraigtasparnis gali apgadinti stadiono dangą, jo sukelti oro gūsiai – pridaryti žalos aplink esantiems objektams.
Leidžiantis tokiose teritorijose, reikalinga ir policijos pagalba, kad būtų sustabdytas eismas ir pasirūpinta kitomis saugumo priemonėmis. Vilniuje sraigtasparnis leidžiasi Santariškių transporto žiede, prie Kauno klinikų – į netoliese esančios mokyklos stadioną, o naktį, jeigu nėra automobilių, į stovėjimo aikštelę prie ligoninės Traumų ir skubios pagalbos centro. Esant prastesniam orui, orlaiviai leidžiasi oro uostuose. Kariškių sraigtasparniai taip pat leidžiasi Kaune esančiame Karinių oro pajėgų poste, tačiau jis, kaip ir oro uostai, yra gerokai nutolęs nuo ligoninių, kuriose atliekamos transplantacijos. Klaipėdoje sraigtasparniai leidžiasi prie Jūrininkų ligoninės esančioje pievoje.
„Buvo toks atvejis, kai Ukmergėje turėjo leistis sraigtasparnis, nakties metu stadioną apšvietė netoli vykusiose karinėse pratybose dalyvavę kariškiai su automobilių žibintais. Tai išties pagirtina asmeninė iniciatyva“, – BNS pasakojo Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė Rasa Pekarskienė.
Santariškių aikštelė jau baigiama, Kauno Klinikų – kol kas tik popieriuje
Didžiosios Lietuvos ligoninės taip pat teigia suprantančios tokių aikštelių svarbą. Vilniaus Santariškių klinikose aikštelė jau baigiama, o Kauno klinikos yra parengusios aikštelės projektą, tačiau kol kas neaišku, kada jis bus įgyvendintas.
„Aikštelė yra įrenginėjama šalia mūsų ligoninės, tik ji dar nebaigta. Ir priklausomai nuo to, kokie sraigtasparniai leidžiasi, jau yra kelis kartus leidęsi ir aikštelėje šalia Santariškių, tačiau kai iš krašto apsaugos mes gauname didesnį sraigtasparnį, jie ten dar negali leistis“, – pasakojo Santariškių klinikų atstovė Gitana Letukienė.
Savo aikštelei finansavimo laukia ir Kauno klinikos, kurios dar 2015 metais parengė techninį projektą sklype Klinikų teritorijoje. Taip pat gauti ir statybą leidžiantys dokumentai.
„Projektas parengtas, atsižvelgiant į geriausius Vakarų šalių pavyzdžius. Šiuo metu ieškoma finansavimo, jog būtų galima šį projektą įvykdyti“, – BNS nurodė Klinikų atstovė Eglė Audickaitė.
Skaičiuojama, kad tokios aikštelės įrengimas prie Kauno klinikų atsieitų apie 250 tūkst. eurų. Pasak pasieniečių atstovo G.Mišučio, tokioje aikštelėje turi būti tinkamas apšvietimas ir signalinės šviesos, ji turi atitikti aviacijos ir aplinkosaugos reikalavimus. Tokios aikštelės Europos sąjungos lėšomis yra įrengtos daugelyje pasieniečių užkardų.
Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, ministerija ieško būdų įrengti aikšteles prie ligoninių, nepaliekant joms visos finansinės naštos.
„Taip pat su aikštelėmis labai glaudžiai susijęs ir kitas svarbus klausimas – sudėtingų, sunkios būklės ligonių ir transplantacijai reikalingų organų gabenimas sraigtasparniais. Tai natūralus poreikis, nes neretai tokių situacijų būna, kai prireikia skubiai gabenti, kai gyvybiškai brangi kiekviena sekundė“, – sakė ministro atstovė. Pasak jos, šie klausimai ne kartą aptarti su Vidaus reikalų ministerija.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso atlikta 221 transplantacija. Sraigtasparniais gabenami tie organai, kuriuos reikia transplantuoti itin greitai, pavyzdžiui, donorinės širdys, taip pat kepenys. Kiti organai tarp miestų pervežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais.
