Seimo politikai, staiga palaidoję balsavimo internetu idėją, į kvailą padėtį įstūmė ir Vyriausybę.
Anot "Lietuvos ryto", siekdama, kad jau 2008 metų Seimo rinkimuose piliečiai galėtų balsuoti internetu, Vyriausybė techniniam pasirengimui skyrė apie 2 mln. litų.
Valdininkai dabar dūsauja ir kaso pakaušį. Jie nežino ne tik to, ar tęsti ore pakibusius parengiamuosius darbus, bet ir to, ką daryti su jau išleistais 427 tūkst. mokesčių mokėtojų litų.
Dauguma Seimo narių, visos pagrindinės partijos iki šiol demonstravo esančios labai šiuolaikiškos ir demokratiškos. Drąsindamiesi, kad lietuviai yra ne blogesni už estus, politikai sutartinai laimino visas su "erinkimais" susijusias iniciatyvas. Pavyzdžiui, balsavimo internetu koncepciją.
Kai Seimas pritarė šiam Vyriausiosios rinkimų komisijos parengtam dokumentui, kitos valstybės institucijos suprato kaip galutinį bendros politinės valios parodymą. Negana to, rudenį "erinkimus" karštai laimino ir pats premjeras Gediminas Kirkilas, ir tuometės mažumos Vyriausybės rėmėjas konservatorius Andrius Kubilius.
Tačiau artėjant rinkimams ėmė stiprėti įtarimai, kad pagrindinės partijos vis dėlto pabijos rizikuoti. Nors įvairūs ekspertai tikino, kad balsavimo internetu galimybė piliečių aktyvumo iš esmės nepaskatins, politikų baimės akys prieš rinkimus - didelės.
Užblokavę savo pačių laimintas pataisas parlamentarai teisinosi, kad jiems labiausiai rūpi balsavimo internetu slaptumas, kuris esą iki šiol nėra garantuotas.
Pagrindinė institucija, kuravusi pasirengimo "erinkimams" darbus, - Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės. Jo užsakymu jau atliktos įvairios galimybių studijos, padaryta daug kitų darbų.
Komitetas yra sudaręs sutartį su bendrove "Ernst & Young". Kontraktas galioja iki 2008-ųjų Seimo rinkimų pabaigos ir jo suma siekia apie 700 tūkst. litų. Taip pat paskelbtas techninės įrangos pirkimo konkursas.
"Dabar visai neaišku, ar viso to apskritai reikės. Anądien klausiau Vyriausybėje, kalbėjau su kanceliarijos vadovais. Jie irgi nieko nežino, gūžčioja pečiais. Reikės aukščiausio lygio politinio sprendimo: ar iš principo šio dalyko mums reikia ir ką daryti su pinigais", - skundėsi Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Aurimas Matulis.
Birželį Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose įstatymų pakeitimo projektams, tačiau konkrečių nuostatų svarstymą atidėjo. Pataisos turėtų atsirasti Europos Parlamento, Seimo, Prezidento rinkimų ir Referendumo įstatymuose.
2006 metų pabaigoje parlamentarai buvo pritarę VRK narių paruoštai balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijai.
Pagal ją rinkėjų identifikacijai būtų naudojamos elektroninės bankininkystės aptarnavimo sistemos. Bankas VRK perduotų prie sistemos prisijungusio rinkėjo asmens duomenis: asmens kodą, vardą ir pavardę.
Estija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kurios parlamentas buvo renkamas ir balsuojant internetu. Pranešama, kad per rinkimus 2006 metų kovą internetu balsavo apie 3,5 proc. visų dalyvavusiųjų Estijos parlamento rinkimuose.
