Optinės technologijos jau kuris laikas žavi mokslininkus kaip tradicinių – elektroninių – sistemų alternatyva. Ateityje mokslininkai jau dabar mato optinius procesorius, o duomenys juos pasiekia per naujos kartos optines sistemas.
Ir jei šiandien jau turime optinio pluošto kabelius, tačiau jų paplitimas pasaulyje yra dar gana menkas. Jau nekalbant apie bevielį ryšį – šioje srityje optinės technologijos leistų pasiekti naujas aukštumas, tikina Edinburgo universiteto profesorius Haraldas Haasas.
Teigiama, kad geriausia šiandien plačiai naudojamo „Wi-Fi“ alternatyva bus vadinamieji „Li-Fi“ tinklai, savo darbui naudojanti optinį diapazoną. Tam tikra prasme tai yra grįžimas prie ištakų, kadangi pirmieji bevieliai tinklai dažnai naudojo infraraudonųjų spindulių imtuvus ir siųstuvus.
Mokslininkų grupė, kuriai vadovauja Haraldas Haasas, jau dabar sugebėjo pasiekti 110–155 Mb/s spartą, o tam panaudoti plačiai prieinami ir pigūs komponentai: RGB šviesos diodai ir įprasti foto diodai.
Specialistai įsitikinę, kad dabar pasiekta „Li-Fi“ duomenų perdavimo sparta yra tik pradžia. Specialių šviesos diodų ir plačiajuosčių foto diodų naudojimas leis spartą padidinti iki 4 Gb/s, kai siųstuvų galingumas sieks viso labo 5 mW.
Šiuo metu laboratorinėmis sąlygomis pavyko pasiekti 1,1 Gb/s spartą 10 metrų atstumu, ir visa tai – naudojant paprastą optiką. Haraldas Haasas tiki, kad pavyks priartėti ir prie žadėtų 15 Gb/s.
Palyginimui: dabar rinkoje esantys „Wi-Fi 802.11ac“ sprendimai papratai siūlo 1,3 Gb/s duomenų perdavimo spartą. Jį pakeisiantis „Wi-Fi 802.11ad“ standartas leis duomenis perduoti sparčiau – iki 7 Gb/s.
