Prisidengiant optimizacija, dabar egzistuojančios savarankiškos tarnybos bus prijungtos prie vasarą įkurtos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT). Tačiau tokia reorganizacija yra ne kas kita, kaip tik kita suknele aprengta mergelė.
Prisidengė auditoriais
Vos klestelėjęs į ministro kėdę, V. Mazuronis pasišovė apžiūrėti, ar visos tarnybos „savo vietoje“. 2013 metų gegužės–liepos mėnesiais ministerijos Vidaus audito skyrius ėmė gilintis į Aplinkos apsaugos agentūros ir regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) veiklą. Nuosprendis buvo griežtas. „Siekiant sumažinti esamus sisteminius valdymo ir veiklos organizavimo trūkumus, priimti sprendimą dėl Aplinkos apsaugos agentūros ir regionų aplinkos apsaugos departamentų valdymo bei funkcijų vykdymo organizavimo tobulinimo“, – buvo rašoma auditorių siūlymuose.
Tačiau atrodo, kad tokia išvada greičiausiai gimė žinant ministro išankstinę nuomonę, jog šias institucijas reikia reorganizuoti. Kad tai tiesa, galima spręsti kad ir iš tokio ataskaitoje suraityto sakinio: „Vidaus auditorių nuomone (3.2. išvada), aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijas būtų optimalu koncentruoti naujai kuriamoje institucijoje Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje.“ Taigi šiuo atveju, prisidengus auditoriais, buvo patvirtintas ministerijos viršūnėse regztas „optimizavimo“ planas. Pagrindinis plano tikslas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atskirti nuo leidimų išdavimo, leidimų išdavimo funkcijas koncentruojant Aplinkos apsaugos agentūroje; RAAD – pavaldūs naujai kuriamai institucijai VAAT. Auditorių teigimu, VAAT formuojama iš esamų Aplinkos ministerijos sistemos etatų, esančių Aplinkos apsaugos agentūroje bei RAAD, „peržiūrėjus ir optimizavus jų organizacines struktūras“.
„Jau kurį laiką svarstėme, kaip pertvarkyti RAAD, kad jų veikla būtų koordinuojama. Iki šiol tą darbą turėjo atlikti Aplinkos apsaugos agentūra, nors departamentai jai nebuvo pavaldūs. Todėl reikėjo ką nors daryti“, – dar būdamas ministru šią vasarą sakė V. Mazuronis. Netrukus jis ir įkūrė VAAT.
Prie naujosios tarnybos prijungti visi aštuoni RAAD, juos numatyta reorganizuoti iki kitų metų pradžios. Taigi įsteigus VAAT, kurioje turėtų dirbti apie 45 darbuotojai, prie jos prijungus RAAD, faktiškai septyniomis sumažėja įstaigų prie Aplinkos ministerijos skaičius. RAAD bus nebe savarankiški Aplinkos ministerijos padaliniai, o struktūriniai VAAT padaliniai.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, sužinojęs apie tokias permainas Aplinkos ministerijoje, prisipažino nesąs tikras, ar po pertvarkos būtų tikrai optimizuotas aplinkosaugos institucijų valdymas. „Tai diskutuotinas klausimas. Vargu ar reikėtų taip skubiai imtis struktūrinių reformų. Jau buvo panaikintas Aplinkos apsaugos departamentas ministerijoje, įsteigta agentūra, dabar norima kurti naują tarnybą. Nelabai suprantu, kokia iš to nauda“, – prieš įkuriant VAAT teigė parlamentaras.
Šiandien Aplinkos ministerija tvirtina, kad ši pertvarka leis atskirti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir leidimų išdavimą, taigi sumažės korupcijos apraiškų tikimybė, bus suvienodintas ūkio subjektams keliamų aplinkosaugos reikalavimų taikymas ir verslo sąlygos regionuose.
Leidimų išdavimo ir aplinkosauginio reguliavimo funkcijas ir toliau vykdys Aplinkos apsaugos agentūra, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijas – naujoji VAAT, kuriai bus pavaldūs RAAD. Išvertus į lietuvių kalbą reiškia, kad dalis specialistų bus persodinti ant naujai sukurtos institucijos kėdžių, tačiau dirbs savo ankstesnį darbą.
Slaptas planas
„Balsas.lt savaitės“ redakcijai pavyko sužinoti, kad VAAT sukūrimas – tik dalis tuomečio ministro V. Mazuronio plano reorganizuoti ministerijos struktūrą. Ministerijoje yra parengta Aplinkos apsaugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo vizija, kurioje numatyta kardinalių permainų. Būtent pagal viziją sukurta VAAT, reorganizuojama Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Redakcija paprašė premjero patarėjos aplinkos apsaugos klausimais Jūratės Juozaitienės išsakyti nuomonę apie ruošiamas permainas ministerijoje, tačiau sulaukė atsakymo, esą ji nieko nežinanti. „Klausiau naujojo ministro, tačiau ir jis sakė nieko nežinantis“, – prisipažino patarėja. Taigi vizijos – ne visiems prieinamos.
Aplinkos ministerijos parengtose anoniminėse vizijose yra numatyta reorganizuoti Valstybinę miškų tarnybą, Lietuvos geologijos tarnybą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą. Jų funkcijos turėtų būti išskaidytos: dalis perduodama VAAT, dalis – naujai steigiamai Aplinkos apsaugos tarnybai (AAT). Tačiau vizijų autoriai įvėlė ir klaidų: kaip esama institucija įvardijama Žuvininkystės tarnyba, nors tokios Aplinkos ministerijoje iki šiol nėra, ją norima sukurti (iš tikrųjų Žuvininkystės tarnyba yra prie Žemės ūkio ministerijos, – aut. Past.). Vizijų autoriai nenuoseklūs ir dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos – pagal vieną versiją ji įvardijama kaip VAAT padalinys, pagal kitą – kaip savarankiška tarnyba.
Pasak „optimizacijos“ vedlių, AAT „koncentruojamos funkcijos, nesusijusios su ūkio subjektų priežiūra, stiprinama kompetencija leidimų išdavime, aplinkosauginių reguliavimo sąlygų nustatyme ir kt.“. VAAT „koncentruojamos funkcijos, susijusios su ūkio subjektų priežiūra, stiprinama kompetencija vykdant ūkio subjektų kontrolę“. Abi šios tarnybos tarpusavyje keisis turima informacija.
Reorganizacijos autoriai teigia, kad funkcijos išgrynintos ir atskirtos Švedijoje, Olandijoje, kitose ES šalyse. Be to, teigiama, kad ir Specialiųjų tyrimų tarnyba rekomendavo atskirti ūkio subjektų priežiūrą nuo leidimų išdavimo, aplinkosauginių reguliavimo sąlygų nustatymo, „siekiant išvengti galimų korupcinio pobūdžio apraiškų“.
Pagal reorganizatorių viziją, prie VAAT ir AAT bus prijungtos Lietuvos geologijos, Valstybinė miškų, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, be to – planuojama kurti Žuvininkystės tarnybą.
„VAAT ir AAT perduotų funkcijų vykdymui reikalingas etatų skaičius sumažės apie 50 etatų, todėl numatomas teigiamas ekonominis efektas – apie 2 mln. litų kasmet. Sumažės institucijų skaičius: iš esamų 13 liks 3 įstaigos“, – teigiama vizijose. Skaičiuojama, kad reorganizavimas ir pertvarka kainuos apie 0,8 mln. litų, – tiek teks sumokėti atleidžiamiems darbuotojams. Kad reorganizavimo planas būtų įgyvendintas, būtina keisti 16 įstatymų, 70 Vyriausybės nutarimų, 107 ministrų įsakymus.
Perstumdys tik kėdes
Premjero patarėja aplinkos apsaugos klausimais J. Juozaitienė, susipažinusi su „Balsas.lt savaitės“ turimomis Aplinkos ministerijos tarnybų reorganizacijos vizijomis, sakė ganėtinai nustebusi: ne vien todėl, kad ministerijoje slepiamos būsimos permainos, bet ir kad jos – nelabai logiškos.
„Kai V. Mazuronis pasišovė įkurti VAAT, Seime jam sunkiai sekėsi prastumti įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kategoriškai nesutiko ir dabar, kiek žinau, į šią reorganizaciją žiūri kritiškai. Susidaro įspūdis, ar kartais nenorima atsikratyti kai kuriais kadrais. Tokias įžvalgas stiprina faktas, jog prieš palikdamas ministro kėdę V. Mazuronis nepratęsė kadencijos daugeliui be priekaištų dirbusių tarnybų vadovų“, – sakė J. Juozaitienė.
Premjero patarėja svarstė, ar, sakykime, reorganizavus Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą „sutaupant“ 20 darbuotojų, iš esmės – buhalterių, tikrai bus pasiektas norimas ekonominis efektas. „Saugomos teritorijos gerai dirba, gamtinių rezervatų ir parkų direkcijose išmokta įsisavinti europinius pinigus. Dabar ministerija teigia naujose direkcijose norinti susodinti kompetentingus specialistus, ruošiančius investicinius projektus. Kaip grupė „protinguolių“ projektus ruoš, aš neįsivaizduoju. Juk projektų neparuoši nenuvykęs į vietą. Ar ministerija suskaičiavo, kokios bus išlaidos tokioms komandiruotėms? Manau, kad ne“, – kalbėjo J. Juozaitienė. Jos manymu, pasiteisino tik vienintelė reorganizacija – kai Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos buvo sujungtos į vieną juridinį vienetą. Tačiau ir iš šios reorganizacijos vien katino ašaros – buvo panaikinta tik du etatai. Kita vertus, pasak patarėjos, toks šių direkcijų sujungimas logiškas, kadangi Labanoras nuo Palūšės visai netoli.
J. Juozaitienė prisipažino nustebusi, kad ministerija pasiryžusi reorganizuoti ir Valstybinę miškų, Lietuvos geologijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybas jas prijungiant prie VAAT ir AAT. „Ką bendro šios tarnybos turi su gamtosauga?“ – klausė J. Juozaitienė.
Ir patarėja, regis, teisi. Liepą aplinkos ministro įsakymu patvirtintuose VAAT nuostatuose teigiama, kad šios tarnybos paskirtis – vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų, genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais ir genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti RAAD vykdomą veiklą ir jai metodiškai vadovauti.
„Neseniai įkurta Aplinkos apsaugos agentūra bus draskoma. Valstybinei miškų tarnybai neseniai pradėjo vadovauti naujas direktorius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai ieškoma naujo vadovo. Tad kokia pertvarkų esmė? Viską sujaukti ar savus kadrus įdarbinti?“ – svarstė J. Juozaitienė.
Premjero patarėja aplinkos apsaugos klausimais sakė susidariusi įspūdį, kad naujos tarnybos bus sudarytos iš tų pačių žmonių, bus perstumdytos tik kėdės. „Aš manau, kad tokią schemą reikia pasižiūrėti strateginiame Seimo komitete: kiek tai suaktyvins darbą, kiek atsiras naujų kompetencijų, kokia bus finansinė našta. Ministerija turi įrodyti, kad sutaupys. Maža ką aš galiu pasakyti“, – sakė J. Juozaitienė.
