„Po interpeliacija renkami parašai“, – BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas narys Kęstutis Mažeika.
Pasak jo, dokumentas antradienį bus įteiktas Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Ministras privalės ne vėliau kaip per dvi savaites atsakyti į interpeliacijos klausimus ir pateikti juos Seimui.
Išklausius ministro atsakymus bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.
Interpeliacijos iniciatoriai priekaištauja, kad ministerijoje „nėra strateginio kritinio mąstymo ir numatymo bent žingsnio į priekį“. Jie piktinasi, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, išaugus energijos išteklių kainoms, neieškoma, kaip paremti žemės ūkio sektorių.
„Koks jūsų įsivaizdavimu bus Lietuvos ateities kaimas? Kaip pakito žemės ūkio produkcijos gamybos kiekiai per jūsų ministravimo metus? Ar esate sudaręs planą, kaip Lietuvos žemės ūkiui ir maisto sektoriui išgyventi krizę, kad maisto visų pirma užtektų pačiai šaliai? Kodėl jūsų taip nemėgsta žemdirbiai? “ – klausia interpeliacijos iniciatoriai.
Jie tvirtina, kad šiuo metu daugiau kaip 80 proc. organizacijų atstovaujančių žemdirbius nepalaiko ministro ir jo sprendimų bei klausiama, kaip jis ketina keisti situaciją.
Apie penktadalis klausimų yra susiję su pieno gamybos sektoriaus problemomis. Ministro prašoma pateikti informaciją su detaliais veiksmais ir terminais, ką ministerija padarė siekdama švelninti pieno krizės padarinius. Taip pat norima išsiaiškinti, koks yra parengtas pieno sektoriaus krizės sprendimo veiksmų planas.
Priekaištaujant, kad ministerija vėlai kreipėsi į Briuselį dėl pagalbos sektoriui, ir kad „rašto nelydėjo kojos“, klausiama, kodėl didinant derybinę galią nebuvo formuojama bendra suinteresuotų valstybių pozicija, o tik gavus neigiamą atsakymą iš Briuselio suskubta bandyti kartu dar sykį kreiptis su latviais.
Ministro klausiama, ar jis supranta, kad Vyriausybės paskirta 8 mln. eurų parama „tiktai dar labiau suskaldė žemdirbių bendruomenę“.
Taip pat klausiama, kokių veiksmų ministerija ėmėsi siekdama sušvelninti rekordinį maisto kainų augimą.
K. Navickui teks atsakyti ir į dar beveik 10 klausimų dėl įvairių reformų. Pavyzdžiui, jam siūloma prisiimti atsakomybę už sugriautą gyvulių veislininkystės sektorių, dėl Žemės ūkio duomenų centre „susidariusio chaoso“.
„Artėja pasėlių deklaravimas. Ar neatsitiks taip, kad dėl chaoso šioje įmonėje žemdirbiai negaus tiesioginių išmokų?“ – klausiama ministro.
Iš K. Navicko norima sužinoti, kokią žalą patirs kailinių žvėrelių verslas, nes jį ketinama uždrausti. Ministrui teks pateikti atsakymą į klausimą, kodėl nenumatyta išskirtinė parama paukštininkystės sektoriui, nes perdirbimo atliekos dabar atitenka kaip pašaras žvėreliams.
„Paukštininkystės sektorius artimiausiu metu patirs iššūkį atsisakant narvuose laikomų paukščių. Tai pareikalaus milžiniškų investicijų pertvarkyti technologijas. Kodėl naujajame programiniame laikotarpyje nenumatyta išskirtinė parama šiam sektoriui susitvarkyti?“
Dalis interpeliacijos klausimų – dėl „valstybininkų skandalo“. Ministro prašoma paaiškinti, kodėl jo patarėjas Rokas Petrašiūnas neformaliai projektuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pertvarką. K. Navickui siūloma prisiimti atsakomybę už šios tarnybos vadovo korupcijos skandalą bei prašoma paaiškinti, kokią pridėtinę vertę turėjo jo vasario mėnesio, kada įsibėgėjo pieno krizė, kelionė į JAE.
Ministrui priekaištaujama dėl įsakymų pakeitimų derinimo elektroniniais laiškais su „neregistruotų lobistų interesų grupėmis“.
Interpeliacijos klausimyne daug dėmesio skiriama daugiamečių pievų likimui, kiaulių marui ir aprūpinimui kiauliena, ekologinei gamybai, vienas ar kitas pareigas užimančių pareigūnų aptarimui, 2023-2027 metų žemės ūkio strategijos rengimui. Interpeliacijos sumanytojai norėtų žinoti, kas atlieka šios strategijos viešinimą, kiek lėšų numatyta, ar organizuotas paslaugos pirkimas ir kodėl jame dalyvavo tik vienas pareiškėjas, darant prielaidą, kad taisyklės galėjo būti sukurtos būtent jam vienam.
K. Navickui interpeliacija grasinama ne pirmą kartą.
Pareigas jis išsaugojo 2022 metų birželio pradžioje, tada inicijavusi nepasitikėjimą ministru opozicija valdančiųjų surengtame nenumatytame posėdyje protestuodama nedalyvavo.
2018 metais pavasarį tą pačią procedūrą jam tuomet būnant „valstiečių“ deleguotu aplinkos ministru inicijavo socialdemokratai – K. Navickui buvo priekaištauta dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, netinkamo pasirengimo miškų reformai. Tačiau K. Navickas tuomet išsaugojo postą.
Tų pačių metų gruodį tuometinis premjeras Saulius Skvernelis motyvuodamas poreikiu „perkrauti“ Ministrų kabinetą, atleido K. Navicką. Aplinkos ministerijai K. Navickas vadovavo 2016-2018 metais.
2020 metais rinkimus laimėję konservatoriai K. Navicką pasiūlė į žemės ūkio ministrus. Jis buvo antras konservatorių pasiūlytas kandidatas.
K. Navickas netrukus turėtų gauti Seimo nario įgaliojimus, jis užims mandato atsisakiusio buvusio konservatoriaus Mykolo Majausko vietą parlamente, kadangi per rinkimus buvo pirmas likęs po brūkšnio.
