Balsuojant už viso įstatymo priėmimą, registravosi 68 parlamentarai. Įstatymo priėmimo stadijoje balsuojant privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė Seimo narių – t. y. 71 parlamentaras, todėl balsavimas atidėtas.
Antradienį pastraipsniui balsuojant dėl įstatymo pataisų pritarta „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio siūlymui dėl reikšmingos žalos kriterijaus. Pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tam buvo nepritaręs.
Šiuo siūlymu numatyta, kad vaikas iš specialistų akiratin patekusių tėvų būtų paimamas, jeigu jie „nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei“.
Opozicinių konservatorių atstovė Monika Navickienė teigė, kad šis paskutinės akimirkos siūlymas sujaukė visą projektą, komitete po ilgų diskusijų su skirtingoms pozicijoms atstovaujančiomis organizacijomis pasiektą kaip kompromisinį, tad negalinti už jį balsuoti.
„Tas įstatymas savyje nešė labai gerą krūvį, mes nuo grėsmės ėjome prie paslaugų šeimai, vaiko atėmimas tapo galimas tik kraštutiniu atveju. Bet šiandien tas begalinis noras išlaikyti sąvokines painiavas, nepasitikėjimas iš valdančiųjų pusės ministru, sakančiu, kad nereikia papildomos sąvokinės painiavos į sutartą, visiškai kompromisinį variantą, tai vertinu labai neigiamai ir neatsakingai“, – kalbėjo M. Navickienė.
Siūlymą palaikęs konservatorių atstovas Rimantas Jonas Dagys tvirtino, jog minimas reikšmingos žalos kriterijus „aiškiai pasako, kad pavojus dėl pavojaus negalėtų tapti vaikų atiminėjimo priežastimi“.
„Žmonės su 28 tūkst. parašų palakė formuluotę, kokią mes įrašėme, žmonės palaikė konstitucinę teisę pagal savo įsitikinimus auklėti vaikus, kai kitoje pusėje – valdininkiškas įsivaizdavimas, kaip tėvai turi auklėti vaikus“, – sakė R. J. Dagys.
Į posėdį dėl šios formuluotės opozicijos iniciatyva buvo iškviestas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad įvedus papildomus kriterijus kyla rizika, jog specialistai turės rinktis – apsaugoti vaiką arba save.
Pasak jo, šios sąvokos įrašymas į įstatymą nereiškia, kad bus pateisinamas tam tikro laipsnio smurtas prieš vaikus, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai vertindami situaciją turės numatyti galimas jos pasekmes, o tai ne visada įmanoma.
„Specialistai nurodo riziką, kad vertinamuoju faktorių tampa „daug“, vadinasi, mes turėsime vertinti ir realų pavojų, ir numatyti pasekmes. Visose situacijose numatyti to praktiškai neįmanoma. Rizika egzistuoja, kai mes įvedame daugiau vertinamųjų faktorių, tose abejotinose situacijose specialistai turės rinktis, ką apsaugoti – vaiką ar save, ir to labiausiai norisi išvengti“, – antradienį Seime sakė L. Kukuraitis.
„Tokios rizikos, kad mes pateisiname smurtą prieš vaikus, reikšmingos žalos įvedimas nesukuria. Riziką kelia ne pats reikšmingos žalos įvedimas, o kad atsiranda daugiau faktorių, kuriuos turės vertinti darbuotojas“, – pažymėjo jis.
Seimo komitetas apie minimą formuluotę buvo pasisakęs, kad įvedant papildomai reikšmingos žalos galimybę „negalėtų būti tinkamai visapusiškai užtikrinta vaiko apsauga ir gerovė“. Komitetas argumentavo, kad reikšmingos žalos pasekmės vaikui nebūtinai iš karto atsiras ir negalės būti pamatuotos specialistų: į ateitį sunku nuspėti ar įvertinti, kokią žalą vaikas patirs.
Balsuodamas dėl įstatymo Seimas priėmė komiteto aprobuotą formuluotę, kad „vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais“.
Reikšminga žala sveikatai apibrėžta kaip fizinio, seksualinio, psichologinio smurto prieš vaiką arba vaiko nepriežiūros ar smurto stebėjimo (kai vaikas yra smurto liudininkas) pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ir psichinės sveikatos, normalios raidos sutrikdymu.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas keičiamas po visuomenėje kilusio rezonanso dėl iš šeimos paimtų vaikų.
Pataisos parengtos sujungus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „valstiečių“ vadovo R. Karbauskio pateiktus siūlymus.
Daugiausiai diskusijų Seime svarstant projektą kėlė vaikų saugumo sąvoka, ją dalis parlamentarų siūlė iš viso braukti iš įstatymo.
Seimas paliko šią sąvoką, bet ją apibrėžė siauriau – kaip fizinį ir psichinį saugumą, tarp sąlygų vaiko paėmimui buvo įrašytas realus pavojus dėl jo saugumo.
Taip pat pritarta siūlymui leisti vaiką iki 6 metų trumpam palikti su vyresniais šeimos nariais, jei jiems ir nėra 14 metų. Pagal pataisą, palikimu be priežiūros nelaikomas iki 15 minučių vaiko palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.
Įstatyme iki šiol numatyta, kad vaiko tėvai turi pasirūpinti, jog be objektyvios būtinybės vaikas iki 6 metų neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Taip pat nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos institucijoms renkant bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai apie tai informuojami, išskyrus tuos atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams.
