Benamiai, šąlantys gatvėje, kelia užuojautą gyventojams, o medikai tikina galį jiems padėti tiek, kiek nori patys benamiai. Gydytojai tikina esą priversti atlikti socialines - ne savo - funkcijas, už kurias ligonių kasos nemoka.
Dvi dienas Liepojos gatvės autobusų stotelėje priešais ligoninių miestelį neįgaliojo vežimėlyje sėdintis benamis patraukė gailestingų moterų dėmesį ir padėti žmogui jos paprašė redakcijos.
"Vakarų ekspresas", nuvykęs ten ketvirtadienio rytą, tikrai rado šį žmogų ten tebesėdintį. 59 metų Vytautas Vaitkevičius, iš kvapo sprendžiant, spėjęs pasišildyti degtinėle, skundėsi dideliais skausmais ir gyvomis žaizdomis klubų ir užpakalio srityje, sakė nebevaldąs rankų. O į neįgaliojo vežimėlį tekę sėsti, kai buvo amputuotos kojos.
Paklaustas, kodėl vis sėdi toje stotelėje, kur leidžia naktis, žmogus nurodė, jog stotelė ir šalia esanti degalinė ar ligoninių teritorija - jo namai. Stotelėje esą gerai tuo, kad lyjant gali palįsti po stogeliu.
Anot jo, prieš dvejus metus apgaulės būdu netekęs buto, jis gyveno Priekulėje, gaudavo socialinę pašalpą. Tačiau prieš keletą mėnesių policija iš Gargždų jį atvežusi į Klaipėdą ir "pametusi į krūmus".
Neturįs, kas juo pasirūpina, žmogus sakė dienas ir naktis leidžiąs lauke netoli ligoninių, o pašalpos nebegaunąs, nes visi tam reikalingi socialinės rūpybos dokumentai likę Gargžduose.
"Kaip nusigauti iki ten - nežinau. Rankos nebedirba, į autobusą neįlipu", - skundėsi jis.
Į nakvynės namus važiuoti jis nenorįs, nes ten, anot jo, niekas nenorės su juo, invalidu, tąsytis, nenukels į "sklepą", ir jei naktį praleis "ant lentų viršuje" - geriau nuo to jam nebūsią.
"Kenčiu žiaurius skausmus, skauda kojas, užpakalį, nes nusitrynė į vežimo briauną ir yra atvira žaizda, Jėzau Jėzau", - skundėsi žmogus.
Jo žodžiais, jei greitoji jį nugabena į ligoninę - ten jo bėdos niekam nė motais, nes tik patikrina spaudimą ir paleidžia.
Pagalba su nuotykiais
"Vakarų ekspresas", nutaręs padėti skausmus kenčiančiam benamiui, paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112. Netrukus sujungti su greitąja, paaiškinome situaciją. Mums maloniai buvo paaiškinta, jog greitoji į šalia ligoninės esančią teritoriją nevažiuoja - žmogumi turintys pasirūpinti ligoninės darbuotojai arba pats ligonis gali savo ratukais ten nuvažiuoti.
Ką gi, nepaliksi žmogaus bėdoje. Paskambinę Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiajam gydytojui Vinsui Janušoniui, jį nustebinome, persakę greitosios dispečerės žodžius. Negi ligoninė turi siųsti reanimacinę brigadą šalia įsitaisiusiam benamiui?
Neliko nieko kito, kaip bandyti priimamąjį pasiekti patiems: V. Vaitkevičius, reporterės lydimas, nuriedėjo iki šalia esančios degalinės ir paprašė atnešti jam atsigerti. Pasirodo, benamiams vandenukas kainuoja du litus - tiek iš žurnalistės paėmė degalinės pardavėjas, motyvavęs tuo, kad brangiai kainuoja popierinis indelis, į kurį paprastai pilama kava.
Vandenukas, įpiltas degalinėje, žmogui nepatiko - esąs per šiltas. Jo širdį kiek sušildė degalinės kliento į delnus įberti balti centai. Atsigėręs benamis žurnalistei pareiškė, jog toliau nevažiuos - nebeturįs jėgų. Sutarėme, kad pailsėjęs jis toliau po truputį vienas judės link ligoninės.
Seka pasakas
"Nereikia tikėti, ką jis šneka. Pasakas pasakoja", - perpasakoję benamio žodžius, išgirdome patarimą iš KUL vadovo V. Janušonio.
Anot jo, nuolatinis jų klientas V. Vaitkevičius į priimamąjį atvežamas kas savaitę ar dvi ir medikams yra gerai pažįstamas. Jo gyvenimo būdas buvęs ir kojų amputacijos priežastis.
Paskutinį kartą jis buvo atgabentas spalio 8 dieną. Kadangi buvo sumuštas, jį apžiūrėjo trys gydytojai - terapeutas, chirurgas ir neurochirurgas. Be to, benamis ištirtas kompiuteriniu tomografu, sutvarstytas.
Vyriškis atvežamas tai girtas, tai sumuštas. Prie užpakalio jam susidariusios trofinės opos, kurių užgydyti gyvenant benamio gyvenimą esą neįmanoma. Tokios opos paprastai gydomos metais, o aptvarsčius žaizdas reikia labai jas saugoti.
"Mes jį sutvarkome, o jis toliau nesisaugo, po savaitės atvažiuoja toks pat", - sakė ligoninės vadovas. Dauguma tokių pacientų rimtai gydytis net nenori - tik "apsitvarko", pasišildo ir eina savo keliais.
Daugelis tokių pacientų, dažniausiai į ligoninę atvežami su kvapeliu, nėra apdrausti sveikatos draudimu, neturi dokumentų. Net ligoninėje dirbantis socialinis darbuotojas menkai kuo gali padėti.
"Tokiais benamiais turėtų rūpintis socialinės tarnybos, o ne medikai. Mums primetamos svetimos funkcijos, kurias visas išspręsti nesame pajėgūs", - teigė V. Janušonis.
Gerai pažįstami
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Birutė Fedaravičiūtė pripažino, jog stoties dispečerės, pakviestos padėti benamiui, visgi turėjo išsiųsti brigadą - jiems privalu vykti į visas viešas vietas, kad ir šalia ligoninių.
Tačiau V. Vaitkevičius greitosios darbuotojams esąs gerai pažįstamas - du kartus pas jį važiuota rugsėjo 24 dieną, paskutinį kartą - spalio 14-ąją.
Tuomet jį norėta nuvežti į nakvynės namus, tačiau žmogus atsisakė motyvuodamas, kad jam geriau pasilikti gatvėje, šalia tos pačios degalinės. Žmonės nesą abejingi tokiems bedaliams - dažnai kviečią greitąją. Tačiau šie, nuvežti į ligoninę, greitai iš jos paleidžiami arba išvis greitosios paslaugų atsisako. Būna, permiega ligoninėje, išeina, o netrukus ir vėl sulaukiama gailestingo klaipėdiečio skambučio.
Tokių žmonių, sakė B. Fedaravičiūtė, vis daugėja, ir dažniausiai pagalbos prireikia neblaiviems benamiams. Stoties darbuotojai ne vieną tokį benamį jau laiką nuolatiniais klientais, žiną jų pavardes, buvimo vietą ir juos pažįstą.
Epilogas
Popiet V. Janušonis redakcijai pranešė, kad V. Vaitkevičius į ligoninės priimamąjį vakar vis dėlto atvyko - atriedėjo savo ratukais. Jam buvo sutvarkytos, sutvarstytos žaizdos, duoti šilti medikų suaukoti drabužiai. Sušilęs, pavalgęs žmogus gultis ligoninėn nenorėjo - išriedėjo savo įprastais benamio keliais.
Faktai
* Vien į KUL kasdien atvežami 2-3 benamiai, per mėnesį čia pagalba suteikiama 70-80 šių bedalių žmonių, apsvaigusių nuo alkoholio.
* Blaivas ligoninėje atsidūręs benamis - didelė retenybė. Iš visų čia pakliuvusių benamių tik kas trečias draustas privalomuoju sveikatos draudimu.
* Ambulatorinė vieno tokio nedrausto paciento priežiūra ligoninei kainuoja apie 100 litų.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
