Sergantieji vėžiu skundžiasi, kad valstybės parama susirgus onkologine liga nevienodai prieinama visiems pacientams. Kaip nurodoma, skirtingose Lietuvos savivaldybėse išmokų sąlygos ir sumos onkologiniams ligoniais, beje, ir kitiems sunkiomis ligomis sergantiesiems, skiriasi net dešimtimis kartų.
Onkologiniams pacientams išmoką gauti sudėtinga
Jonavos onkologinių ligonių asociacijos „Škac“ vadovė Jūratė Povilavičienė, pati susidūrusi su vėžio diagnoze, teigė, kad nors oficialiai pagalba kaip ir yra numatyta, realybėje ją gauti yra labai sudėtinga.
„Labiausiai mus žeidžia tai, kad vieni gauna net kelis šimtus eurų išmokos, o kiti išvis negauna. Nors daugelis savivaldybių deklaruoja, kad išmokos išmokamos, bet ją gauti labai sudėtinga. Tad oficiali pagalba lyg ir yra numatyta, bet realiai ją gauti labai sudėtinga“, – šiai problemai aptarti Seimo nario Justo Džiugelio penktadienį surengtoje konferencijoje kalbėjo ji.
Anot J. Povilavičienės, jei vos tik išgirdus diagnozę ligos gydymo pradžioje yra kiek lengviau – žmogumi rūpinasi, nurodoma, kur eiti, kokius tyrimus daryti, tai vėliau ne vienas atsiduria sudėtingoje situacijoje, kai paprasčiausiai nebeturima, iš ko susimokėti mokesčius.
„Pirmos problemos daliai prasideda dar gydymosi metu, aišku, tai individualūs atvejai – vieni guli ligoninėje, kiti važinėja į dienos centrus, todėl turi papildomų išlaidų. Bet ateina laikas, kai prireikia finansinės paramos. Jei žmogus dirbo, jis gauna nedarbingumą ir tam tikras ligos išmokas, bet dalis žmonių, jei buvo darbo biržoje, dirbo savarankiškai, tuo metu jie negauna jokių ligos išmokų, tad kiek laiko jie gali pragyventi?“ – klausė ji.
Onkologinių pacientų bendruomenės teigimu, ne tik sunku gauti minėtąją paramą, bet apskritai stokojama informavimo, kad tokia galimybė yra.
„Pati asmeniškai apie galimą savivaldybės paramą sužinojau tik iš pažįstamų. Nes santaupos baigėsi, dirbau tuo metu su verslo liudijimu. Ir tik po trečio karto kreipusis gavau išmoką. Kam ji reikalinga? Tokiems dalykams kaip maistui, vaistams, paslaugų apmokėjimui“, – kalbėjo ji.
Pasigenda standartizuotos tvarkos
Tokią situaciją atskleidė Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) atliktas plataus masto tyrimas. Anot POLA vadovės Neringos Čiakienės, atlikta analizė parodė, kad neatsitiktinai sergantieji onkologinėmis ligomis nuolat kreipiasi klausdami, kokią realią finansinę pagalbą gali gauti iš valstybės.
„Atsakymai dažnai nėra paprasti, nes nėra standartizuotos tvarkos, visada reikia aiškintis, kur žmogus gyvena, nes priklausomai nuo jo deklaruotos gyvenamosios vietos priklauso ir atsakymas“, – kalbėjo ji.
Kaip nurodė ji, nors 59 iš 60 savivaldybių yra numatytos išmokų sistemos onkologiniams pacientams, tik 46 savivaldybėse galima kreiptis nepriklausomai nuo to, kokios ligos stadija yra diagnozuota.
„Pavyzdžiui, 14-oje savivaldybių gali kreiptis tik tie, kuriems liga buvo diagnozuota pažengusios – 3 ar 4 stadijos. Tačiau ir diagnozavus ligą pirmoje stadijoje laukia ilgas, kelis mėnesius trunkantis gydymas. Juo labiau pandemijos metu daug dirbančiųjų savarankiškai ypač nukentėjo ir negauna nedarbingumo, tad ši vienkartinė išmoka yra labai aktuali ir reikalinga“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Išmoka skiriasi keliais šimtais ar net tūkstančiais
Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad savivaldybės taiko skirtingus vienkartinių išmokų dydžius. Kaip nurodoma, jos gali siekti nuo 40 iki 1000 eurų, o kai kurios savivaldybės randa galimybę skirti ir 3600 ar 6500 eurų (itin reikšminga pagalba skiriama padengiant gydymo išlaidas, kai reikia apmokėti Lietuvoje nekompensuojamą gydymą). Taip pat taikomi ir skirtingi tinkamumo kriterijai išmokai gauti, vertinant paciento pajamas.
Situacijai iliustruoti POLA vadovė pateikė pavyzdį, kokios pašalpos skirtingose savivaldybėse gali tikėtis onkologinis pacientas, kuriam diagnozuotas 3 stadijos vėžys.
Štai Panevėžyje toks pacientas galėtų gauti iki 440 eurų, kai Pakruojyje – iki 600. Pirmuoju atveju paciento arba vieno iš bendrai gyvenančių asmenų pajamos per mėnesį privalo būti mažesnės nei 448, Pakruojyje pajamos vertinamos nėra.
Panevėžyje gyvenančiajam pašalpa gali būti skiriama vieną kartą per 12 mėnesių, Pakruojyje – esant svarbioms priežastims galima kreiptis daugiau kartų. Pirmuoju atveju atsakymas turi būti gaunamas per 10 dienų, antruoju – laikas nenurodytas.
„Pagal teisės aktus, tai turėtų būti padaryta per 20 d., bet susiduriama su situacija, kai pacientai sako prašymą parašę dar gruodžio mėnesį, tačiau dar iki dabar nesulaukia atsakymo“, – sakė N. Čiakienė.
Siūlo mokėti periodines išmokas
Šiai problemai spręsti J. Džiugelis pasiūlė veiksmų planą. Jis teigė jau prieš konferenciją kreipęsis ir į Savivaldybių asociaciją, ir kiekvieną merą, ragindamas savivaldybių išmokų sistemoje nustatyti minimalius standartus.
„Numatytos gairės yra šios: nustatyti ir aprašyti vienodas sąlygas, kurioms esant onkologinis pacientas gali pretenduoti į išmoką. Visose savivaldybėse nustatyti vienodos sumos rėžį. Taip pat – suteikti didesnes vienkartines išmokas pacientams, kurie serga ypač sudėtinga onkologine liga ar jos forma, kai reikalingas inovatyvus gydymas“, – vardijo jis.
Be kita ko, siūloma suteikti ne tik vienkartines, bet ir periodines išmokas, kai reikalinga apdrausti sveikatos draudimu nedraustus asmenis arba apmokėti sveikatos priežiūros paslaugas pagal ligonių kasų numatytus įkainius asmenims, neturintiems jokių pajamų, kai susergama onkologine liga.
Anot parlamentaro, minėtas atliktas tyrimas atskleidė, kad gyvenama 60-ies greičių Lietuvoje, o įvardytų rekomendacijų įgyvendinimas visiems pacientams turėtų suteikti vienodas sąlygas.
Lietuvoje šiuo metu gyvena per 100 tūkst. žmonių, kuriuos palietė vėžio diagnozė. Kasmet šalyje onkologine liga suserga apie 18 tūkst. asmenų.
