Jei esate tikri melomanai, galiu lažintis, kad kitos savaitės vakarus praleisite „Café de Paris“. Jei dar nežinote, kas ten vyks, bet vis tiek manote esantys tikri melomanai, labai rekomenduoju apsilankyti šioje Vilniaus kavinėje pirmadienio-šeštadienio (gruodžio 10-15 d.) vakarais vyksiančiame „žmonių-orkestrų“ festivalyje „One Man Band“, kurį organizuoja originalių projektų entuziastai „Involved“.
Organizuoja jau antrą kartą – pirmas bandymas buvo daugiau nei vykęs. Bent jau man pirmasis „One Man Band“ tapo įsimintiniausiu 2006 metų renginiu. Patenkintas liko ir jame dalyvavęs free džiazo patriarchas, perkusijos gurų Vladimiras Tarasovas. Kai kartą kalbėjausi su juo, užsiminiau apie jo pritrenkiantį pasirodymą festivalyje, kuris privertė vieną mano draugą pasakyti: „Jis gyvesnis už kūdikį“. Tarasovas prisipažino, kad iš pradžių abejojo, ar „įsipaišys“ į festivalio programą, kuri, kaip jam atrodė, buvo orientuota į visai kitos kartos ir muzikinio skonio žmones, bet vėliau nustebo, pamatęs krūvos susirinkusiųjų audringą reakciją į savo pasirodymą.
Ne tik Tarasovo įtraukimas į programą, bet ir pati festivalio idėja iš pradžių atrodė rizikinga: erdvės „Café de Paris“ dažniausiai trūksta ir paprastą penktadienio vakarą (tiesa, būtent todėl tai yra geriausia vieta naktiniame Vilniuje), o programoje minimi vardai yra pakankamai aukšto lygio, galintys užpildyti ir keliskart didesnę salę. Be to, žodis „festivalis“ daugeliui asocijuojasi su dideliu renginiu ir visai kitokio masto erdvėmis. Tačiau tai, kad „One Man Band“ festivalis yra toks mažas, lemia ne tik ir ne tiek lėšų ar erdvių trūkumas, bet „ideologiniai“ motyvai – „Involved“ įsitikinimas, kad įdomus ir kokybiškas renginys nebūtinai turi būti didelis. Pirmasis „One Man Band“ buvo eksperimentas, artėjantis antrasis – to eksperimento sėkmingumo liudijimas. Tiesą sakant, jau seniai esu įsitikinęs, kad Vilniaus kultūrinė „scena“ yra įdomi ne dideliais koncertais ir festivaliais ar anšlaginėmis spektaklių premjeromis, bet būtent tokiais išskirtiniais mažesniais renginiais ir projektais. Tikra gyva kultūra vyksta šiame, o ne „projektų visam miestui“ lygmeny.
Antrasis „dublis“, ko gero, bus dar įdomesnis už pirmąjį. 2006 metų festivalyje pasirodę užsieniečiai (Urban Junior, King Automatic ir Reverend Beat-Man) demonstravo daugiausia įvairius trankius mutavusio bliuzo ir purvino garažinio roko hibridus, o lietuviai grojo tamsesnę elektroninę muziką su gyvu vokalu (Golden Parazyth), akustinių styginių instrumentų paįvairintą elektroninį nu-dub (Paulius Kilbauskas) ir mušamaisiais instrumentais pagrįstą free džiazą (Vladimiras Tarasovas). Šįkart bus dar daugiau įvairovės – nuo Tomo Dobrovolskio „etnoavangardinių“ mušamųjų improvizacijų iki garsaus Jimio Tenoro ekscentriško avant-pop su gera afrofanko doze.
Tomas Dobrovolskis
Beje, pastarojo dalyvavimo „One Man Band“ festivalyje faktas yra labai įdomus ir nevienareikšmiškas. Gali būti, kad pirmo ryškumo tarptautinei žvaigždei iš Suomijos bene pirmą kartą teks pasirodyti prieš vos 80 žmonių (apytiksliai tiek telpa į „Café de Paris“ salę). Klausytojams gi, nors bilietas į paskutinįjį festivalio koncertą iš pirmo žvilgsnio kainuoja brangokai, tai bus reta ir vertinga proga klausytis tokio lygio atlikėjo būnant taip arti jo. Jimis Tenoras jau yra koncertavęs Lietuvoje, bet visai kitokiose erdvėse – buvusiame „Pergalės“ kino teatre ir „Kaunas Jazz“ scenoje. Tiesa, jo techniniai reikalavimai yra tie patys kiekvienai erdvei, todėl „Café de Paris“ galima tikėtis dvigubo efekto.
Jimis Tenoras
Nerafinuoto bliuzo, testosteroninio roko ir alternatyvaus country netrūks ir šiemet – tokią muziką gros du Prancūzijos atstovai: Sheriffas Perkinsas, kurio „nuogai tiesai“ ištikimas pasirodymas, tikėtina, taps kontraversiškiausiu festivalio koncertu, ir iš JAV kilęs Budas McMuffinas, išvažinėjęs savo gimtinę skersai ir išilgai ir todėl žinantis, kaip turi skambėti jo grojama tikrų yankee muzika.
Sheriffas Perkinsas
Visai kitokia muzika skambės brito Deniso Joneso pasirodyme, kurį noriu ypatingai pažymėti todėl, kad šis multiinstrumentalistas priklauso tai nu-folk muzikos bangai, kuri Vakaruose jau beveik atslūgo, o Lietuvos praktiškai taip ir nepasiekė. Tiksliau, Lietuvoje klausėsi „CocoRosie“ (beje, su šiuo daugelio itin mėgstamu duetu Jonesui teko groti), Devendros Banharto ir kitų „kreivo folko“ žvaigždžių įrašų, tačiau jokie žymesni šio stiliaus atlikėjai taip ir nebuvo atvežti į Lietuvą. Todėl Deniso Joneso koncerte bus galima bene pirmą kartą Lietuvoje gyvai išgirsti tai, dėl ko „naujasis folkas“ buvo (ir yra) taip mėgstamas – subtilų skaidrios elektronikos ir vos juntamų melancholiško amerikietiškojo outsider folko atgarsių derinį.
Vienintelis praėjusių metų festivalyje grojęs atlikėjas, pasirodantis ir šiemet, yra gerai žinomas gilių bosų ir kapotų ritmų meistras, muzikinių projektų „Overtone“ ir „Dublicate“ narys Paulius Kilbauskas. Nors pagrindinis jo programos elementas ir šįkart bus vibruojantis elektroninis dub, Pauliaus naudojamų gyvų instrumentų sudėtis skirsis nuo to, ką jis pademonstravo pirmojo „One Man Band“ lankytojams.
Paulius Kilbauskas pirmajame „One Man Band“ festivalyje
Taigi, jau pirmadienį „Café de Paris“ baras vėl bus paverstas „One Man Band“ festivalio scena. Susitiksime ten, laukite įspūdžių po festivalio koncertų.
Nuotraukos iš organizatorių archyvo
