Antradienio vakarą spaudos konferencijoje Lietuvos futbolo „A lygos“ klubas Gargždų „Banga“ pristatė naująjį trenerį – 44-erių metų Seulo olimpinį čempioną Arminą Narbekovą, kuris prieš tai strategu dirbo Austrijoje.
1988 metų olimpinis čempionas Arminas Narbekovas, prieš trejus metų per „Bangos“ keturiasdešimtmetį palikęs bronzinį pėdos atspaudą savivaldybės aikštėje, grįžta į Gargždus. Geriausias praėjusio amžiaus Lietuvos futbolininkas 2010 metais vadovaus „Bangos“ futbolo komandai.
Antruoju treneriu bus dar vienas Gargždų futbolo mokyklos auklėtinis – Vaidas Žutautas. Trečiuoju treneriu liks ir šį sezoną klube dirbęs Algimantas Briaunis.
Su visai treneriais sudarytos dvejų metų sutartys.
Šiemet „A lygoje“ „Bangos“ futbolininkai tarp aštuonių komandų buvo šešti.
Priminsime, kad prieš kelis mėnesius duodamas išskirtinį interviu portalui „Balsas.lt“ A. Narbekovas pakankamai atsargiai kalbėjo apie sugrįžimo į Lietuvą galimybę, bet taip pat pareiškė, kad: „Niekada nesakyk „ne“. O paklaustas, kurią Lietuvos komandą pats palaiko, tuomet atsakė: „Gargždų „Bangą“ ir „Žalgirį“, kaip ir visada“. Siūlome prisiminti šį interviu.
TIK FAKTAI
Arminas Narbekovas gimė 1965 m. sausio 28 d. Gargžduose. Jis – geriausias pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininkas, prieš keletą metų pradėjęs trenerio karjerą.
18-metis A. Narbekovas 1983 metų balandžio 19 dieną Sovietų Sąjungos aukščiausios lygos rungtynėse su Kutaisio „Torpedo“ debiutavo pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje.
A. Narbekovas keturis kartus iš eilės (1985-1988 metais) buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku.
1987 metais su „Žalgiriu“ laimėjo Universiados futbolo turnyrą ir tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju (6 įvarčiai). Tais pačiais metais su „Žalgiriu“ Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje iškovojo trečiąją vietą.
1988 metais su Sovietų Sąjungos olimpine rinktine tapo XXIV-ųjų olimpinių žaidynių, vykusių Seule, čempionu. Dalyvavo visose šešeriose olimpinio turnyro rungtynėse, pelnė du įvarčius (antrąjį įvartį įmušė per pusfinalio rungtynių su Italija pratęsimą).
1990 metų rudenį A. Narbekovas kartu su Valdu Ivanausku perėjo į Austrijos „Bundeslygos“ Vienos FK „Austria“ klubą. Ten jis praleido šešis sezonus, tris kartus (1991, 1992 ir 1993 metais) tapo Austrijos čempionu ir du kartus laimėjo Austrijos taurę (1992, 1994 metais).
Vėliau du sezonus (1996-1998 metais) A. Narbekovas atstovavo „Admira Wacker“ klubui, rungtyniavusiam Austrijos Bundeslygoje, o futbolininko karjerą baigė nedideliuose Austrijos žemesnių lygų klubuose - Vienos „FK White Star“ ir „SV Gr.Weikersdorf“.
A. Narbekovas Lietuvos rinktinės garbę gynė 13 rungtynių, per kurias įmušė 4 įvarčius. 1990 metais pelnė pirmąjį Lietuvos rinktinės įvartį po Nepriklausomybės atkūrimo.
2002 metais A. Narbekovas išrinktas Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentu. 2005 metų pabaigoje A.Narbekovas iš Austrijos grįžo į Lietuvą ir tapo „Žalgirio“ klubo prezidentu, o nuo 2006 metų ir vyriausiuoju treneriu.
2007 metų lapkričio pradžioje prieš paskutinį „A lygos“ turą A. Narbekovas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų, o pasibaigus sezonui ir iš klubo prezidento pareigų.
2008 m. spalio 29 d. su žmona Rita buvo netekęs Lietuvos pilietybės, bet vėliau ją atgavo.
2004 m. A. Narbekovas buvo išrinktas geriausiu pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininku – „Auksiniu žaidėju“.
2006 m. Gargžduose, aikštėje prie savivaldybės, bronzinėje plokštėje išlietas A. Narbekovo pėdos atspaudas.
