Lietuvos politikai mėgsta sveikinti medalius laiminčius sportininkus, bet meilė baigiasi, kai ateina laikas dalyti pinigus. Specialistai įspėja, kad šalies sportas verčiasi „senu bagažu". Jei padėtis nesikeis, greitai politikai neturės ko sveikinti. Olimpinėse žaidynėse skaičiuosime ne medalius, o matysime liūdnas diržų veržimo pasekmes.
Pirmąjį spalio šeštadienį švenčiama kūno kultūros ir sporto diena. Ta proga geriausius sportininkus jau apdovanojo prezidentė. Rugsėjį svarbiausiose šalies institucijose lankėsi krepšininkai ir bėgikė Živilė Balčiūnaitė. Trečiadienį buvo iškilmingai pagerbti pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių Singapūre prizininkai. „Džiugu matyti, kad ne tik krepšinis, o visas sportas tampa nacionaline vertybe", – sveikindama jaunimą sakė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.
Tačiau ši nacionalinė vertybė vis mažiau jaučia finansinį pagrindą po kojomis. Specialistų nuomone, dabartines pergales lemia anksčiau padėti pamatai. Iki 2008 m. sportui skiriamos lėšos nuosekliai didėjo. Paskui prasidėjo atvirkštinis procesas. „Akivaizdu, kad finansavimas staigiai nelemia rezultatų kaitos. Bet jis lemia perspektyvą. To laikotarpio investicijos dar lems 2012 m. Londono olimpinių žaidynių rezultatus. O sumažėjusios šių metų investicijos darys didelę įtaką 2016 m. Rio de Žaneiro rezultatams", – dėstė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Algirdas Raslanas.
Geriausi Lietuvos sportininkai ne kartą sakė suprantantys, kad padėtis šalyje dabar apskritai sunki. Tačiau, palyginti su kitomis sritimis, jiems finansavimas ypač daug apkarpytas. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) dokumentuose nurodoma, kad 2008 m. didelio meistriškumo sportininkams rengti iš valstybės biudžeto skirta 20,294 mln. litų. Šiemet šis skaičius kone perpus mažesnis. Pasak KKSD direktoriaus pavaduotojo Rito Vaigino, olimpinėms rinktinėms rengti ir programoms finansuoti skirta 10,3 mln. litų.
Pinigai iš federacijų
Artėja Londono olimpinės žaidynės, ateinančiais metais daugelyje sporto šakų vyks atranka. R.Vaiginas pripažino, kad olimpinių rinktinių finansavimą reikia didinti. Tačiau kyla klausimas – kieno sąskaita. Pagal Finansų ministerijos planus sporto finansavimas ateinančiais metais bus panašus kaip ir šiemet. Atmetus lėšas ilgalaikiams projektams ir arenų statyboms, liks maždaug 39–40 mln. litų. Ši suma dalijama didelio meistriškumo sportininkams rengti, federacijoms, institucijoms išlaikyti. „Bus sudėtinga išlaviruoti, nes turėsime nuskriausti federacijas. Realus olimpinių programų poreikis yra 15 mln. litų. Iš niekur kitur negalėsime atimti, tik iš federacijų. Tai padarius, joms liktų 7 mln. Milijonu mažiau nei buvo 2007–aisiais", – skaičiavo R.Vaiginas.
Finansų ministerijos prašoma 2011 metams rasti kelis papildomus milijonus. „Darysime viską, kad finansinis pasirengimas Londonui būtų panašaus lygio kaip rengiantis Pekino žaidynėms. Nereikia pamiršti, kad gyvenimas vietoje nestovi. Visos šalys tobulėja. Reikia daug didesnių lėšų, o mes kalbame, kaip išlaikyti tą lygį, kuris buvo prieš Pekiną", – apgailestavo KKSD direktoriaus pavaduotojas.
Daugelio sporto šakų atstovai, net patys garsiausi, neturi tokios galimybės kaip krepšininkai klubuose užsidirbti pragyvenimui. Jie tiesiogiai priklauso nuo valstybės paramos. Pernai sudarytame pirmajame Londono kandidatų sąraše yra 85 pavardės. Šiems žmonėms mokamos stipendijos. „Geriausi sportininkai iš valstybės gauna 1900 litų. Dar prideda olimpinis komitetas. Kartu išeina beveik 1000 eurų. Tų lėšų nepakanka, nes sportininkai prideda daug savo pinigų maitinimuisi, maisto papildams, smulkiajam inventoriui", – teigė A.Raslanas.
Iš viso trijuose kandidatų sąrašuose yra maždaug 190 sportininkų. „Pinigų užtenka tik pirmajam sąrašui. Antrojo ir trečiojo sąrašų perspektyvūs sportininkai, pretenduojantys į Rio de Žaneirą, faktiškai gavo minimalų finansavimą", – sakė R.Vaiginas.
Slenksčiai jaunimui
Visgi iki Londono senasis įdirbis dar tikriausiai gelbės. „Kandidatų sąrašai daugiau ar mažiau aiškūs. Nemanau, kad kas labai pasikeis. Realūs kandidatai finansavimą gauna, nors ir apkarpytą. Tačiau yra kitas pavojus. Jei dar metus dvejus neužtikrinsime perspektyvaus jaunimo finansavimo, nelabai ką turėsime vežti į Rio de Žaneirą", – pripažino R.Vaiginas.
Kadangi kol kas prioritetas yra Londonas, galimybių surasti finansavimą jaunimui nematyti. „Sportininkams, pretenduojantiems į pirmąjį aštuntuką olimpinėse žaidynėse, reikia skirti 100 proc. pasirengimo lėšų. Tai nėra pusinis darbas, jie turi važiuoti į varžybas tiek, kiek reikia. Kitiems sportininkams gali padėti federacijos, savivaldybės, bet ta kooperacija yra sudėtingas dalykas. Rio de Žaneirui šiek tiek skiriame lėšų, bet jos nėra didelės", – teigė A.Raslanas.
Jaunimo žaidynės Singapūre parodė, kad turime daug kylančių talentų, tačiau jie gali pradingti. „19–20 metų jaunimui jau reikia mokėti stipendijas, nes jie pradeda savarankiškai gyventi. Jei to nėra, jie išvažiuoja iš Lietuvos. Pagal dabartinę situaciją, jei liks tokios pačios lėšos, Rio de Žaneiro kandidatų sąrašas guls ant savivaldybių, tėvų ir federacijų pečių. Kito kelio nėra, valstybė nebus pajėgi jų paremti", – apibendrino A.Raslanas.
