Kaip ir po kiekvieno gero vakarėlio, dabar laikas apmokėti sąskaitą. Tiesa, čia Londono laukė geroji žinia – sąskaita bent dukart kuklesnė nei ta, kurią 2008 metais turėjo suploti Kinijos komunistų partijos diriguojami ekstravagantiško propagandinio šou organizatoriai, šiandien rašo „Lietuvos rytas“.
Bet Londono žaidynių išlaidos vis vien siekia dešimtženklę sumą. Šeimininkams visa šventė kainavo mažiausiai 11 milijardų svarų.
Iš jų – bent 9 mlrd. svarų iš britų (ypač – londoniečių) mokesčių mokėtojų kišenės. Palyginkime: kai 2005-aisiais miestas laimėjo teisę rengti šią šventę, organizatoriai dievagojosi, kad užteksią ir beveik 4 mlrd. svarų.
Prieš pat žaidynes vykdytos apklausos rodė, kad daugiau nei pusė britų rimtai abejoja, ar ekonominio nuopuolio metu vertėjo paleisti vėjais tokius pinigus.
Tačiau po sėkmingiausio Didžiosios Britanijos sportininkų pasirodymo per daugiau nei šimtmetį, kai britai laimėjo 65 medalius (iš jų – net 29 aukso) ir užėmė 3-iąją vietą bendrojoje lentelėje, skeptikų gretos gerokai aptirpo.
Žaidynių organizatoriai ir koalicinė centro dešinės šalies vyriausybė neslepia optimistinių skaičiavimų, kad Londonas gali tapti pirmuoju miestu po 1996-ųjų Atlantos, nepatirsiančiu jokių finansinių nuostolių.
Iš olimpiniame parke pastatytų 8 didelių objektų net šešių likimas jau dabar yra garantuotas. Dvi likusios arenos – krepšinio ir vandensvydžio – jau nuo pat pradžių buvo sukonstruotos kaip laikini pastatai.
„Juos galima palyginti su lego detalėmis: po parolimpinių žaidynių šias arenas be jokių problemų išrinksime ir parduosime dalimis statybų pramonės korporacijoms„, – tikino specialiai įkurtos valstybinės agentūros „Olympic Delivery Authority“ vadovas Dennisas Hone'as.
Olimpinis kaimelis, kuriame daugiau nei dvi savaites gyveno sportininkai, jau senokai parduotas Jungtinių Arabų Emyratų nekilnojamojo turto holdingui, kuris iš esmės pertvarkys ir parduos daugiaaukščius namus.
Kiek daugiau nei pusė naujųjų būstų bus liukso klasės ir parduodami už rinkos kainą.
Dabar netgi kalbama, kad tinkamai sužaidus olimpine korta Jungtinės Karalystės išlaidos olimpiadai gali ne tiktai visiškai atsipirkti, bet net ir duoti kelių milijardų svarų pelno.
Per tas dvi savaites, kol Rytų Londone prakaitą liejo sportininkai, prie pat Bakingamo rūmų įsikūrusiame ir impozantiškai atnaujintame Lankasterio dvare vyko verslo olimpiada.
Britų premjeras ir visi svarbiausi jo kabineto ministrai kaip vijurkai zujo tarp 120 pasaulio politikos ir ekonomikos lyderių, su kuriais buvo aptariami ne tik Ussaino Bolto ar Mo Farah rekordiniai bėgimai, bet ir sultingi šimtamilijoniniai kontraktai.
„Mes identifikavome 50 potencialių verslo projektų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ir užsienyje, kuriuose galėtų dalyvauti užsienio investuotojai kartu su partneriais britais. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, iki 2020-ųjų šie projektai gali įlieti papildomus 13 milijardų svarų į šalies ekonomiką ir sukurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų", – sakė seras Allanas Collinsas, vadovaujantis valstybinei investicijų agentūrai „Olympics Legacy".
Tiesa, kaip ir tikėtasi, ne visi liko patenkinti. Prieš žaidynes kilusi skandalų banga dėl chaoso Hitrou oro uoste, galimų metropoliteno streikų, problemos dėl privačios saugumo bendrovės „G4S" ir galų gale lietingiausia vasara nuo 1900-ųjų atbaidė dešimtis tūkstančių Londoną žadėjusių aplankyti užsienio turistų.
O dalis viešbučių, restoranų, parduotuvių ir teatrų Londono Vest Ende ne tik nesulaukė jokio žadėto olimpinio bumo, bet ir turi laižytis nuostolių padarytas žaizdas.
