„Mūsų kūnas – makroorganizmas – sąveikauja su mikroorganizmu – mikroflora. Galima nustatyti, kas labiau mums tinka, pagal paprastus požymiu: ar ryte atsikėlus burna yra išdžiūvusi, ar ne, liežuvis apneštas, ar ne; ar aš pamiegojau ir gerai pailsėjau, ar man nuolat trūksta miego.
Jeigu jūs maitinatės taip, kad jūsų kūno poreikiai būtų patenkinti, ryte turite atsikelti puikiai pailsėję, jums turi užtekti 6-7 valandų miego, jūsų darbingumas turi būti aukštas, nuotaika – puiki ir pan.“ – tv3.lt pasakojo D. Barkauskas.
Eksperimentuoti su mityba
Tad jeigu žmogus jaučiasi nepailsėjęs, blogos nuotaikos ir t.t., jis, pasak pašnekovo, paprastai gali išsiaiškinti, kas jam netinka:
„Žmogus keturioms savaitėms gali pakeisti mitybą. Jeigu aš buvau mėsėdis, tampu vegetaru ir keturias savaites maitinuosi pagal vegetarizmo principus. Jeigu aš po to pasijaučiu puikiai, viskas pradėjo keistis ir t.t. – vienas iš požymių, kad viskas eina į gerą pusę.
Jūs taip pat galite paimti ir, pavyzdžiui, penkias dienas vartoti daug pieno produktų. Tada žiūrėti, kaip kūnas funkcionuoja. Jeigu niekas nepasikeitė, jūs žinote, kad viskas tvarkoje ir toliau nekvaršinate sau galvos. Jeigu jums prasidėjo rėmuo, užkietėjo viduriai arba juos paleido, jūs žinot, kad kažkas yra netvarkoje“, – kalbėjo gydytojas.
Nebijoti pokyčių
Pasak D. Barkausko, žmogus dažnai bijo keisti mitybą, nors čia reikėtų žiūrėti paprasčiau. Mūsų kūnas, sako jis, yra save palaikanti sistema, ir kažkiek pakeitus mitybą tam tikrą laiką tikrai nieko nenutiks.
„Pagrindiniai pakitimai atsiranda per ilgą laiką. Jeigu penkiolika matų darysiu ne tai, kas mano kūnui reikalinga, atsiras tam tikri patikimai, kurie man paskui pradės maišyti gyventi. Tačiau šiaip žmogus yra labai adaptatyvus, todėl nebijokite klausti savo kūno klausimų ir ieškoti atsakymų.
Kitas dalykas, reikia daug skaityti. Tai, ką aš sakau, yra mano nuomonė, kuri priklauso nuo to, kuo aš domiuosi ir ką aš skaitau. Ji nebūtinai teisinga, bet su manimi bus sunku diskutuoti, nes aš esu plačiai apsiskaitęs. Be to, aš su savimi eksperimentuoju ir iš praktikos tam tikrus dalykus galėsiu jums atsakyti“, – sako D. Barkauskas.
Daugiau raugintų produktų
Nors pašnekovas pabrėžia, kad nėra identiško žmogaus ir nėra mitybos standartų, tinkančių visiems, tačiau patarimas valgyti daugiau natūraliai raugintų produktų tinka, anot jo, kone visiems.
„Vienas būdas atstatyti mūsų mikroflorą yra fermentuotu maistu, pavyzdžiui, raugintais kopūstais. Kodėl kopūstai surūgsta? Todėl, kad veikia mikroorganizmai. Todėl viskas, kas yra natūraliai raugta, duoda tai, ko reikia mūsų organizmui. Natūraliai raugtas jogurtas be konservantų ir visų brudų yra pliusas su sąlyga, kad žmogus virškina laktozę ir pieno baltymą. Tuomet ir kefyras, ir natūralus jogurtas taip pat tinka. Todėl kiekvienam fermentuotas maistas yra tvarkoje.
Visi mes turime gauti nevirškinamų skaidulų, kurios reikalingos mikrofloros vystymuisi – pavyzdžiui, obuolyje esančių pektinų. Todėl jeigu valgome tik apdorotą maistą, mūsų mikroflora labai džiaugsminga nebus. Todėl, jeigu valgome avižas, turime valgyti kruopas, bet ne dribsnius“, – kalba D. Barkauskas.
Organizmas pasako pats?
Dažnai girdimą posakį, kad organizmas pats pasako, ko nori valgyti, olimpiečių vyr. gydytojas kritikuoja. Pasak pašnekovo, organizmas pats pasako, ko jis nori, tik su sąlyga, jeigu jis funkcionuoja idealiai.
„Mes turime būti sveiki, turėti gerą medžiagų apykaitą ir tada galime pasikliauti organizmo poreikiais. Jeigu turime tam tikrų sutrikimų, organizmas reikalaus tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu jūs turite grybelinę infekciją, jūsų kūnas priklausys nuo saldumynų, nes grybelis, kuris jumyse gyvena, reikalaus saldumynų, nes tai reikalinga jo medžiagų apykaitai, o jums atrodys, kad, jei negausite saldumyno, numirsit“, – kalba D. Barkauskas.
Todėl į kūną, sako gydytojas, reikia įsiklausyti, tačiau atkreipiant dėmesį, kiek natūralu yra tai, ko jis prašo. Pavyzdžiui, braškės viduržiemį nėra natūralu ir jeigu žmogus pradės valgyti maisto produktus nepaisant sezoniškumo, D. Barkauskas sako, kad jo imunitetas nusilps ir prie jo kabinsis ligos.
Vegetarystė ar mėsa
Nors dažnai sakoma, kad vegetarystė yra sveika, D. Barkauskas turi kiek kitokią nuomonę šiuo klausimu:
„Jeigu tu kalbi su vegetaru ir matai, kad jis yra piktas ant viso pasaulio, kad jis pradeda rėkti ir neįsiklauso į kito nuomonę, aš iškart pasakysiu, kad tas žmogus maitinasi ne taip, kaip turėtų būti. Jo hormonai yra išbalansuoti, jis yra nestabilus, tad jo mityba irgi yra nesubalansuota. Pabandyk jam tai pasakyti – jis pradės ant tavęs rėkti, kad tu nieko nesupranti.
Jeigu jums tiesiog nesinori mėsos ir jos nevalgote, jūs puikiai funkcionuojate ir jūs esate sveika – tada pirmyn, viskas yra tvarkoje“, – kalba gydytojas.
Visgi pašnekovas sako, kad žmogus išsivystė iki to lygio tik todėl, kad evoliucijoje tam tikru metu pradėjo valgyti mėsa.
„Jeigu mes nebūtume pradėję valgyti mėsos, nebūtume išsivystę iki tokių, kokie esame. Nebūtume taip pažengę. Jeigu jums reikia maitintis šaknimis ir panašiai, jums nuolat reikia rankioti tas šaknis, jums visą dieną reikia kapstytis, jūs nuolat šąlat. O jeigu jūs užkrimtote stirnos kulšį, jūs esate soti ir rami ir savo laiką galite skirtį poezijai, menui ir pan.
Pabandykite būti klasikiniu veganu – nuolat turite kažką daiginti, sodinti ir pan. Norint būti klasikiniu veganu, turite mažiausiai 60 rūšių augalų, vaisių, daržovių suvalgyti per dieną, ir dar daugelis iš jų turi būti šviežiai sudaiginti ir niekaip neapdoroti“, – kalba D. Barkauskas.
Vegetarystė – vasarą
Kalbant apie vegetarizmą Lietuvoje, gydytojas siūlo vegetarinės mitybos pradėti laikytis liepos pradžioje, o baigti spalio pabaigoje. Tai, anot jo, yra tie mėnesiai, kad Lietuvoje puikiai galite būti vegetarais.
„Pažiūrėkime, kurioje geografinėje juostoje mes gyvename. Jeigu mes kažką suvalgome, tai nėra tik kalorijos, tai yra biologinė informacija. Jeigu jūs sausio viduryje suvalgėte braškę, jūsų kūnas gavo informaciją, kad yra birželis. Maistas nėra tik kalorija, tai yra biologinė informacija. Tad mes turime maitintis pagal tai, kaip vyksta metų laikai. Supermarkete yra visada pavasaris ir vasara, bet mes taip negyvename. Mūsų hormoninis fonas keičiasi priklausant nuo to, ar tai yra vasara, ar žiema“, – kalba gydytojas.
Pasak D. Barkausko, net ir gyvenimo džiaugsmas priklauso nuo mitybos. „Mes esame tai, ką mes valgome – tai pasakė dar senovės indai“, – reziumavo pašnekovas.