Olimpiada įtraukė ir Londono lietuvius

Lon­do­no olim­pia­da nuo­ša­ly­je ne­pa­lie­ka Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nan­čių lie­tu­vių. Šiau­lie­tė Arū­nė Bu­ra­gai­tė bu­vo pa­čio­je Olim­pia­dos šir­dy­je – šo­ko ati­da­ry­me. Lon­do­ne įsi­kū­rę tau­tie­čiai nea­be­jo­ja: bri­tai nuo­šir­džiai di­džiuo­ja­si Olim­pia­da.

Įvei­kė at­ran­kas

Me­tus Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nan­ti šiau­lie­tė Arū­nė Bu­ra­gai­tė Lon­do­no olim­pia­dą pri­si­mins vi­są gy­ve­ni­mą – ji da­ly­va­vo ati­da­ry­mo pro­gra­mo­je. Arū­nė šo­ko me­di­ci­nos se­se­lės šo­kį.

Į olim­pi­nį pa­si­ro­dy­mą Arū­nė pa­te­ko at­si­tik­ti­nai. Drau­gei in­ter­ne­te ap­ti­kus skel­bi­mą, prieš Ka­lė­das nuė­jo į at­ran­ką.

Arū­nė sėk­min­gai įvei­kė dvi at­ran­kas. Pa­sak mer­gi­nos, itin svar­bu bu­vo en­tu­ziaz­mas ir už­si­de­gi­mas. Vi­si ati­da­ry­mo pro­gra­mos da­ly­viai – sa­va­no­riai, to­dėl or­ga­ni­za­to­riams bu­vo svar­bu, kad jų no­ras neuž­ges­tų po ke­lių re­pe­ti­ci­jų.

Re­pe­ti­ci­jos pra­si­dė­jo ba­lan­džio pra­džio­je. Prog­ra­mo­je, ku­rio­je šo­ko Arū­nė, da­ly­va­vo apie 800 žmo­nių. Iš vi­so pa­si­ro­dy­mams ren­gė­si 10 tūks­tan­čių.

Re­pe­ti­ci­jos, at­si­dūs­ta Arū­nė, truk­da­vo la­bai il­gai, na­mo grįž­da­vo apie vi­dur­nak­tį. Da­bar mer­gi­na juo­kia­si grį­žu­si „į lais­vę“, nes bu­vo sun­ku pen­kias die­nas dirb­ti, o sa­vait­ga­liais vi­są ener­gi­ją ir en­tu­ziaz­mą skir­ti re­pe­ti­ci­joms.

Ener­gin­giau­siai bū­da­vo plu­ša­ma pir­mo­sio­se re­pe­ti­ci­jo­se mo­kan­tis šo­kių. Vė­liau pra­si­dė­jo pro­gra­mos šli­fa­vi­mas.

Bai­gia­mo­sio­se re­pe­ti­ci­jo­se, pa­sa­ko­ja Arū­nė, daug ener­gi­jos atim­da­vo lau­ki­mas, kol pa­si­rengs gar­so, švie­sos re­ži­sie­riai.

Arū­nę su­ža­vė­jo, kad pro­gra­mo­je da­ly­va­vo įvai­riau­sio am­žiaus ir la­bai skir­tin­gi žmo­nės. Vie­na naš­lė lie­tu­vei šyp­so­da­ma­si sa­kė, kad po lai­min­gos san­tuo­kos ne­no­ri už­si­da­ry­ti na­mie ir verk­ti. Ge­riau su­da­ly­vau­ti Olim­pia­do­je!

Prog­ra­mo­je – apie 10 lie­tu­vių

Re­pe­tuo­da­ma šiau­lie­tė ti­kė­jo, kad di­džiu­lia­me bū­ry­je yra lie­tu­vių, tik nie­kaip ne­pa­vy­ko jų ras­ti. Pas­ku­ti­nę die­ną ji ne­ti­kė­tai pa­ma­tė mer­gi­ną su Lie­tu­vos vė­lia­va. Pri­bė­gu­si ang­liš­kai pa­si­tei­ra­vo, iš kur ši ga­vo tris­pal­vę. Iš­gir­do nu­džiu­gi­nu­sį at­sa­ky­mą, kad vė­lia­va – jos ša­lies!

„Bu­vo la­bai ge­ra su­si­tik­ti, kly­kė­me iš džiaugs­mo, – juo­kia­si Arū­nė. – Vė­liau ki­ta lie­tu­vė pa­sa­ko­jo, kad po re­pe­ti­ci­jos su pa­ke­lei­ve pu­sę ke­lio kal­bė­jo­si ang­liš­kai, kol ga­liau­siai su­pra­to, kad abi yra lie­tu­vės.“

Lon­do­ne gy­ve­nan­ti šiau­lie­tė spė­ja, kad Olim­pia­dos ati­da­ry­mo pro­gra­mo­je da­ly­va­vo iki de­šim­ties lie­tu­vių.

Iš­sau­go­jo pa­slap­tį

Prog­ra­mos da­ly­viai bu­vo pa­si­ra­šę griež­tus kont­rak­tus, pa­si­ža­dė­da­mi neiš­duo­ti olim­pi­nės pro­gra­mos pa­slap­ties.

Arū­nė gir­dė­jo is­to­ri­ją, jog vie­na mer­gi­na bu­vo iš­mes­ta iš pa­si­ro­dy­mo už tai, kad so­cia­linia­me tink­le drau­gei pa­sa­kė, ką kal­bė­jo re­ži­sie­rius Dan­ny Boy­le'as.

Arū­nė pri­pa­žįs­ta, kad pa­slap­tį iš­lai­ky­ti bu­vo la­bai sun­ku. Ji ma­no, kad ar­ti­mie­siems pra­si­ta­rė ko­ne vi­si, bet to­liau ži­nios ne­pli­to.

Li­kus dviems re­pe­ti­ci­joms, olim­pi­nio ati­da­ry­mo pro­gra­ma bu­vo pa­ro­dy­ta da­ly­vių ar­ti­mie­siems. Šią re­pe­ti­ci­ją ste­bė­jo 40 tūks­tan­čių žmo­nių. Ki­tą re­pe­ti­ci­ją žiū­rė­jo jau 80 tūks­tan­čių, bet ne­tgi toks gau­sus bū­rys žiū­ro­vų ty­lė­jo, kaip už­si­siu­vę bur­nas. Nuot­rau­kos pra­dė­tos pla­tin­ti tik po pa­si­ro­dy­mo penk­ta­die­nio va­ka­re.

Po Olim­pia­dos ati­da­ry­mo grį­žu­si na­mo, Arū­nė dar kar­tą per­žiū­rė­jo ren­gi­nį, po tru­pu­tį su­vok­da­ma, ko­kia­me svar­bia­me įvy­ky­je da­ly­va­vo.

„Kai pa­ma­tai iš šo­no, ži­no­da­mas, kaip pro­gra­ma dė­jo­si da­le­lė po da­le­lės, api­ma ge­ras jaus­mas“, – džiau­gia­si mer­gi­na.

Ti­ki­si pa­tek­ti į var­žy­bas

Šiau­lie­tė pa­sa­ko­jo, kad ko­ne pu­sė Lon­do­no gy­ven­to­jų yra įtrauk­ti į Olim­pia­dą: „Ge­ra jaus­ti vi­sos ša­lies at­si­da­vi­mą, pa­lai­ky­mą, gy­ve­ni­mą kar­tu“.

Arū­nė ti­ki­si pa­tek­ti į plau­ki­mo ir leng­vo­sios at­le­ti­kos var­žy­bas. Šiuo me­tu bi­lie­tų dar įma­no­ma gau­ti.

„Nors laik­raš­čiuo­se mir­gė­jo in­for­ma­ci­ja, kad bi­lie­tai bus iš­šluo­ti, o are­nos už­pil­dy­tos, ma­nau, tai bu­vo iš­pūs­ta“, – svars­to lie­tu­vė.

Arū­nės pa­ste­bė­ji­mu, bri­tai la­biau­siai ser­ga už žir­gų spor­tą. Šio­se var­žy­bo­se bu­vo už­pil­dy­tos vi­sos vie­tos.

Di­džiuo­ja­si sa­viš­kiais

Lon­do­ne tre­jus me­tus gy­ve­nan­čios šiau­lie­tės Gied­rės Gro­tu­zai­tės-Kar­ka­lie­nės bi­čiu­lės de­vyn­me­tė duk­ra Ti­ja ir­gi da­ly­va­vo Olim­pia­dos ati­da­ry­mo pro­gra­mo­je. Mer­gai­tė bu­vo vie­na iš vai­kų, gu­lė­ju­sių lo­vo­se.

„Bu­vo sma­gu ma­ty­ti, kaip ją ka­me­ra pri­trau­kė iš vi­sai ar­ti“, – džiau­gia­si Gied­rė. Ji na­mie gro­žė­jo­si ati­da­ry­mo fe­jer­ver­kais.

Pa­sak Gied­rės, daug lie­tu­vių, gy­ve­nan­čių Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, do­mi­si olim­pie­čiais lie­tu­viais, sten­gė­si gau­ti bi­lie­tų į var­žy­bas. Pa­lai­ko ne tik krep­ši­nin­kus, bet ir ki­tus spor­ti­nin­kus.

Gied­rės šei­mą, kaip ir vi­sus, su­ža­vė­jo plau­ki­kė Rū­ta Mei­lu­ty­tė: „Gy­rė­mės, kam tik ga­lė­jo­me. La­bai sma­gu, kai ga­li­me pa­si­di­džiuo­ti, kad mū­sų to­kia ma­ža tau­ta išau­gi­na tiek pui­kių spor­ti­nin­kų! Kar­tais apie tai dis­ku­tuo­ja­me su pa­žįs­ta­mais ir bend­ra­dar­biais, ku­rie daž­niau­siai – ki­ta­tau­čiai“.

Pa­sik­lys­ti neį­ma­no­ma

„Šur­mu­liuo­jan­čia­me mies­te net sve­ti­mi ir ne­pa­žįs­ta­mi ang­lai už­kal­bi­na ir pa­klau­sia, iš ko­kios ša­lies. Su­ži­no­ję, jog iš Lie­tu­vos, ki­ti iš kar­to pa­sa­ko: „Tai jū­sų plau­ki­kė lai­mė­jo auk­są?“, – įspū­džiais da­li­ja­si mo­te­ris.

Lon­do­nas svar­biau­siai spor­to šven­tei pa­puoš­tas. Ant Taue­rio til­to ka­bo olim­pi­niai žie­dai, ko­ne ant kiek­vie­no ži­bin­to stul­po pri­tvir­tin­tos vė­lia­vė­lės su olim­pi­ne sim­bo­li­ka. Daug kur ple­vė­suo­ja ša­lių vė­lia­vos.

„Gat­vė­se, met­ro ir vi­sur ki­tur pil­na įvai­riau­sių ša­lių spor­ti­nin­kų. Įdo­mu juos ste­bė­ti – kas iš kur. La­bai rū­pi­na­ma­si at­vy­ku­siais tu­ris­tais ir spor­ti­nin­kais, dau­gy­bė spe­cia­lių nuo­ro­dų, paaiš­ki­nan­čių, kur ei­ti. Pa­sik­lys­ti, ma­nau, neį­ma­no­ma“, – pa­sa­ko­ja Gied­rė.

Vi­si pil­ni įspū­džių

Pus­me­tį Lon­do­ne gy­ve­nan­čiam Kęs­tu­čiui Kle­me­niui iki olim­pi­nio par­ko – apie 1 va­lan­da ke­lio pės­čio­mis. Ant­ra­die­nio va­ka­rą vyk­da­mas met­ro, jis už­tru­ko apie pus­va­lan­dį.

Pa­sak Kęs­tu­čio, bri­tai Olim­pia­da di­džiuo­ja­si, jai ruo­šė­si il­gai ir daug in­ves­ta­vo, kad vis­kas vyk­tų be rū­pes­čių. Vos iš­li­pus iš met­ro, pil­na po­li­ci­jos ir ap­sau­gi­nin­kų, kad ne­kil­tų in­ci­den­tų.

Nuo sto­ties iki olim­pi­nio par­ko kas 30–50 met­rų sto­vi žmo­nės, ku­rie ro­do kryp­tį, su­tei­kia in­for­ma­ci­jos ir pa­svei­ki­na at­vy­kus į Olim­pia­dą. Ei­nant at­gal, at­si­svei­ki­na ir lin­ki sau­giai grįž­ti na­mo.

„Bu­vo la­bai įdo­mu pa­si­dai­ry­ti prie Olim­pi­nio par­ko. Dau­gy­bė žmo­nių vaikš­to ap­si­gau­bę sa­vo ša­lies vė­lia­vo­mis, iš­si­da­žę jų spal­vo­mis, tad iš kar­to aiš­ku, už ko­kią ša­lį ser­ga. Bū­riai sir­ga­lių dai­nuo­ja sa­vo ša­lies dai­nas, skan­duo­ja. Vi­si šyp­so­si, yra links­mi, nors oras ir ap­si­niau­kęs, pa­ly­ja. Vi­si pil­ni įspū­džių apie var­žy­bas“, – pa­sa­ko­ja Kęs­tu­tis.

Šio­mis die­no­mis, pa­sak Kęs­tu­čio, Lon­do­ne aki­vaiz­džiai pa­gau­sė­jo žmo­nių. Ne­to­li olim­pi­nio mies­te­lio – spūs­tys, ku­rių se­niau tik­rai tiek daug ne­bū­da­vo.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ