Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Knygynų rūsiuose dulkančios motyvacinės knygutės skelbia, kad visi turi vienodas galimybes ir progas tapti turtingu. Bandant nupiešti Lietuvos turtuolio paveikslą, paaiškėja, kad ne viskas yra taip jau paprasta.
Skaičiuojama, kad net 32 proc. pasaulio turtingiausiųjų turtą paveldėjo, o Lietuvoje iš turtingiausiųjų sąrašo šimtuko matyti, kad mūsų šalies milijonierius kapitalą verslui dažniausiai sukaupė pats. Standartiniu atveju – nepriklausomybės pradžioje veždamas prekes iš Rytų šalių ir panaudodamas sukauptą kapitalą vienai iš lyderiaujančių tradicinės pramonės ar prekybos įmonių sukurti ar išplėtoti.
Verslininkas kompanijų plėtra nuosekliai užsiėmė apie 20 metų. Dažnu atveju ir po tiek metų Lietuvos turtuolis ir toliau nesitraukia nuo aktyvaus įmonės valdymo. Jį vis dar galima sutikti generalinio direktoriaus ar valdybos pirmininko kėdėje.
Maždaug tokį Lietuvos turtuolio paveikslą galima nupiešti, kiek detaliau išanalizavus 100 turtingiausių lietuvių sąrašą, kurį jau ketverius metus savaitraštis „Ekonomika.lt“ sudaro vertindamas Lietuvos įmonių finansinius duomenis ir kitą viešai prieinamą informaciją.
„Turime pripažinti, kad iš esmės Lietuvą sukūrė būtent turtingiausi šalies verslininkai“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas. „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ (EKT) direktorius Gintas Umbrasas pastebėjo, kad visi prieš 25 metus turėjo vienodas galimybes.
„Pradžia buvo pakankamai komplikuota – aplinka buvo labai nemaloni inteligentiškam žmogui“, – teigė G. Umbrasas, pridurdamas, kad tuo metu turtingiausieji tiesiog ryžosi rizikuoti ir imtis iniciatyvos. „Bet daugumai tų, kurie ėmėsi iniciatyvos, tiesiog pritrūko proto išlaikyti ir suvaldyti kapitalą“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ –sakė G. Umbrasas.
Sukūrė patys
Per beveik 25 nepriklausomybės metus teoriškai Lietuvoje dar nesusiformavo ir turto paveldėjimo kultūra. „Labai dažnai kapitalas perduodamas netvarkingai, todėl pykstasi giminės ar būrys paveldėtojų“, – teigė EKT direktorius. Jis pridūrė, kad Lietuvos milijonieriai yra pakankamai jauni ir patys kūrė savo verslo imperijas.
Trūksta viešumo
Anot viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus, „turto turėjimo kultūra“ Lietuvoje dar tik pradeda formuotis. „Tie, kurie labai puikuojasi savo turtais, dažnai nėra patys turtingiausi, – kalbėjo M. Katkus. – Verslininkai, kurie yra tikrai turtingi, savo turtais dažnai viešai nesididžiuoja.“
Kalbėdamas apie kai kurių Lietuvos turtuolių įpročius, G. Umbrasas pasigenda skandinaviško kuklumo.
„Girtis turtu ir važinėtis paauksuotu automobiliu – blogo skonio ženklas“, – įsitikinęs verslo konsultantas. Pasak jo, turtingas žmogus turėtų girtis savo atradimais. Be sėkmės – nieko
Leidinio kalbinti ekspertai vieningai pritarė, kad, norint tapti sėkmingu verslininku, būtina iniciatyva, išmintis. Žinoma, neapsieinama ir be sėkmės elemento.
„Reikia mokėti atsidurti reikiamoje vietoje, reikiamu laiku“, – įsitikinęs G. Umbrasas.
„Ekonomika.lt“ susisiekė ir su turtingiausiųjų šimtuko atstovais, kad šie pasidalytų savo mintimis, kokios būdo savybės reikalingos tiems, kurie nori kasdien į pinigines įsidėti vis daugiau banknotų. Pagaliau – kaip uždirbti tą milijoną? Visi iki vieno kartojo: „Dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti.“
„Tie, kurie planuoja dirbti 8 val., kaip Darbo inspekcija nustatė, – neturi jokių šansų, – kalbėjo „Norfos mažmenos“ vadovas Dainius Dundulis. – Reikia dirbti dvigubai ar trigubai daugiau, taip pat reikia išminties, tuomet gal pavyks uždirbti pirmąjį milijoną“. Jis pabrėžė, kad iš tiesų labai mažai žmonių nori taip aukoti savo laiką.
D. Dundulis pabrėžė, kad yra dvi būtinos savybės, kurias privalo turėti verslininkais. Tai darbštumas ir loginis mąstymas.
„Reikėtų dirbti ir savomis rankomis ir kartu mąstyti, kaip viską padaryti“, – kalbėjo prieš kelias dešimtis metų prekių krepšius iš Maskvos vežęs ir vėliau Lietuvoje prekiavęs D. Dundulis.
Nereikėtų laukti
Leidinio kalbintas „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus pripažino, kad nuo pat studijų pradžios vadovavosi principu nelaukti, kol viską atneš ant lėkštutės. Jis ėmėsi veiksmų ir savo gyvenimo įvykius, žinodamas tikslus, kūrė pats.
D. Mockus į verslą įsitraukė nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios. Dar studentas įkūrė pirmąjį konsultavimo kooperatyvą ,,Litas“, iš kurio išsivystė dabartinė verslo imperija.
„Pinigai – tai tik priemonė, padedanti siekti užsibrėžtų tikslų, o pasitenkinimas veikla apima tuomet, kai įgyvendinamas vienas ar kitas projektas”, – leidiniui „Ekonomika.lt“ kalbėjo D. Mockus.
Jis pabrėžė, kad sėkmingas verslininkas turi nebijoti rizikuoti, pasitikėti savimi ir būtinai turėti ateities viziją. Be to, pasak „MG Baltic“ savininko, verslininkas turi būti smalsus.
„Verslas – tai nuolatinė įtampa, ir ramesni periodai atrodo nenatūralūs – tarsi tu ką nors praleidai, ko nors nepastebėjai. Tikrasis charakteris grūdinasi tuomet, kai susiduri su sunkumais, kai, ištikus krizei, privalai suvaldyti situaciją“, – kalbėjo D. Mockus.
Be komandos – nė iš vietos
NDX vadovas Ignas Staškevičius pabrėžė komandos svarbą versle bei gebėjimą dirbti su kitais.
„Neįmanoma atskirti savo pasiekimų nuo tų, kuriuos pasiekė mano kolegos. Visur, kiek prisimenu, niekada nebuvau nei vienas savininkas, nei vienvaldis vadovas“, – kalbėjo I. Staškevičius. Jis pabrėžė, kad svarbu mokėti įsiklausyti ir į kito komandos nario nuomonę.
„Būtina sirgti už savo idėją. Be to, neretai kyla rizika, kad praleisi geresnį pasiūlymą, kurį turi kitas, arba ne taip garsiai kalba apie jį“, – savo mintimis su savaitraščiu „Ekonomika.lt“ dalijosi žinomas verslininkas. Ir pridūrė, kad jeigu žmogus nori būti geresnis už kitą, tai privalo dirbti daugiau už kitus.
NUOMONĖS:
Darius Mockus, „MG Baltic“ prezidentas
Niekada nevengiau atsakomybės, visada buvau linkęs stovėti smaigalyje, prisiimti ir teigiamas, ir neigiamas pasekmes. Turėjau pakankamai iniciatyvos, energijos, daug noro daryti.
Pirmiausiai reikia turėti tikslą uždirbti ir gerai pasvarstyti, ar tikrai žmogui tai yra svarbiausias dalykas gyvenime ar kažkuriame etape. Jeigu taip – tuomet nebeslėpti apsisprendimo ir atkakliai dirbti dėl to.
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas
Manau, kad verslininkai galėtų dažniau pasakyti, ką jie galvoja apie Lietuvoje vykstančius procesus. Dalis iš jų savanoriškai pasirenka nesikišti į diskusijas ir dirbti savo darbą.
FAKTAI: Turtingiausieji Lietuvoje
Turtingiausias Lietuvoje – verslininkas Saulius Karosas. Jo turtas vertinamas apie 4 mlrd. litų.
Antroje vietoje – „Vilniaus prekybos“ pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius. Jo turtas vertinamas apie 3,3 mlrd. litų.
D. Mockaus turtas vertinamas 570 mln. litų, D. Dundulio – apie 370 mln. litų, I. Staškevičiaus – apie 130 mln. litų.
