Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Atominio ginklo amžiuje tik trys lyderiai sugebėjo plėsti savo šalies teritoriją karine jėga. Irako diktatoriaus Saddamo Husseino ir Jugoslavijos vadovo Slobodano Miloševičiaus likimą žino daugelis. Tačiau trečiasis labiausiai baiminasi ne tribunolo ir atominio karo, o savo šalies verslininkų.
Prasidėjus ginkluotai nežymėtų karinių junginių invazijai į Krymo pusiasalį, niekam nekilo abejonių, kad tai yra Rusijos pajėgos. Bandymai dengtis savigynos būrių kauke buvo greitai demaskuoti, kai teritorijoje pradėjo važinėti kariniai Rusijos visureigiai „Tigr“ su skiriamaisiais armijos registracijos numeriais. Krymo parlamentas užimtas, karinės bazės apgultos, Vakarai susirūpinę, Vokietija konstatuoja, kad pažeidžiama tarptautinė teisė, o mažosios Europos valstybės tvirtina, kad gali išmušti ir jų valanda.
Juodasis dvidešimtukas
Kovo viduryje, kai Kryme įvyko referendumas, kuriame buvo pritarta, kad kraštas prisijungtų prie Rusijos Federacijos, JAV ir ES iškart pritaikė sankcijas 21 pareigūnui, suvaidinusiam didžiausią vaidmenį Krymą bandant atplėšti nuo Ukrainos ir prijungti prie Rusijos.
Baltųjų rūmų pranešime teigiama, kad sankcijos pateikiamos atsižvelgiant į „veiksmus, kurie kenkia Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. Kaip buvo rašoma „The Guardian“, Vašingtonas nori tik suvesti senas sąskaitas, nes iš esmės kelionių apribojimai ir sąskaitų įšaldymas pritaikyti asmenims, kurie turi mažai įtakos Rusijos ir ypač V. Putino veiksmams.
Vladislavas Surkovas jau nuo gegužės yra netekęs galios, tačiau vis dar vadinamas Kremliaus pilkuoju kardinolu. Jis vis dar daro įtaką ir gali lengviau prastumti sprendimus Kremliuje. Šiandien buvusi jo žmona Julija Višnevskaja gyvena Londone, kur, tikėtina, V. Surkovas turi sąskaitų. Naivu tikėtis, kad jos bus jo vardu. Dar vienas JAV taikinių vienuoliktuke yra premjero pavaduotojas gynybos ir kosmoso pramonės klausimams Dmitrijus Rogozinas. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis padėkojo už tarptautinį pripažinimą. Anot D. Rogozino, šį sąrašą sudarė idiotai, nes jis neturi turto užsienyje. Vis dėlto tai yra rimtas žingsnis, nes kosmoso technologijų eksportas šalyje nusileidžia tik naftai ir dujoms, o Rusijos ginklų eksportas visame pasaulyje sudaro 27 proc. pasiūlos ir nusileidžia tik JAV. Būtent D. Rogozinas yra ir atsakingas už šias pramonės šakas.
Paskutinę vietą sąraše užima nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Labiausiai tai turėtų paveikti jo šeimą ir draugus, su kuriais yra susijęs nemažas banko sąskaitų tinklas užsienyje. JAV dar pernai reikalavo skaidrinti Europos bankų taisykles, kad šie turėtų pateikti duomenis apie sąskaitų turėtojus ir jų ryšius.
Europos priešai
Savo trijų dukrų, besimokančių Europoje, nebegalės aplankyti ar joms siųsti pinigų ir Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Železnikas. Į bendrą ES ir JAV sąrašą pateko RF Valstybės Dūmos NVS klausimų komiteto Leonidas Slutskis bei RF tarybos Konstitucinių įstatymų komiteto pirmininkas Andrejus Klišas.
Dauguma ES sankcijų sulaukusių pareigūnų yra ne Rusijos, o Krymo struktūrose dirbantys asmenys, tad kalbėti apie poveikį Rusijos politikai kiek drąsoka. Taip pat nereikia pamiršti, kad ES pirmiausia yra ekonominė bendrija, palaikanti glaudžius prekybos ryšius su Rusija, todėl vienbalsį sprendimą dėl sankcijų rasti nelengva. Sunku dar ir dėl to, kad, kaip teigia politikos analitikas Jevgenijus Minčenka, su Krymu susijusius sprendimus priima vienas žmogus – V. Putinas, bet jam sankcijų pritaikyti neįmanoma.
Pinigų takeliai
Dauguma sankcijų sulaukusių asmenų socialiniuose tinkluose šaipėsi iš Vakarų ir džiaugėsi, kad tose šalyse neturi turto. Norint rimtai sudrebinti Rusijos oligarchus, reikia būtent Europoje ir JAV atrasti jų pajamų šaltinius ir sekti vadinamąjį pinigų taką iki savininko. Tai yra sunki užduotis, tačiau ne paslaptis, kad ekonominę galią Rusijai suteikia jos energetikos monopolis Europoje bei stambūs sandoriai kitose šalyse.
„Rusijos milijardieriai yra susiję su natūraliaisiais ištekliais. Be abejo, kalbu apie tuos, kurie praturtėjo per pastaruosius 20 metų. Natūralu, kad šioms kompanijoms reikia politinio palaikymo visose srityse. Rusijoje šiuo atveju yra daugiau politinių ryšių su milijardieriais nei kitur“, – apie Rusijos ekonominę nelygybę kalba Londono konsultacijų kompanijos „Global Economic Perspectives“ partneris Tony Shorrocksas. Griuvus Sovietų Sąjungai Rusijos turtas buvo privatizuotas, ir šiandien dujų milžinės „Gazprom“ akcijos priklauso daugeliui kompanijų. Iš čia atsirado visi oligarchai, iš čia kyla Rusijos ekonominė galia. Būtent čia ir reikia smeigti sankcijų ietį, kad ją pajustų V. Putinas.
Investicijų užtvankos
„New York Times“ duomenimis, pagrindiniai „Gazprom“ investuotojai ir kreditoriai yra JAV fondų milžinai „Pimco“ ir „BlackRock“. Šalyje, kur vertinamas laisvas kapitalo judėjimas, būtų labai sunku „priversti“ šiems fondams ieškoti kitų investicijų šakų. Prezidentas Barackas Obama tai motyvuoja tuo, kad bus paveiktos jautrios ūkio šakos.
Įdomu, kad per pastaruosius ketverius metus didieji investuotojai į Rusijos įmonių ir valstybės akcijas bei obligacijas investavo 325 mlrd. JAV dolerių. Tyrimų agentūros „Thomson Reuters“ duomenimis, 235 mlrd. JAV dolerių buvo tiesiogiai susiję su „Gazprom“ ir valstybiniu „Sberbank“ banku.
Niekas nekabina lentelės „Oligarchas“ prie savo įmonių logotipų, taip pat niekas nežymi šiuo ženklu savo bankų sąskaitų. Tokiu atveju bent jau iš JAV pusės labiausiai paveikti tiek Rusijos oligarchus, tiek, savaime suprantama, V. Putino režimą gali stambieji investuotojai. Vis dėlto juos reikia įtikinti, nes žaliavų rinka visada bus viena stabiliausių.
Vokietijos impotencija
Šiuo metu bent jau Rytų Europa labiausiai piktinasi švelniu Vokietijos tonu Rusijos atžvilgiu. Šios šalies kanclerė Angela Merkel jau paskebė, kad V. Putinas pažeidė tarptautinę teisę. Vokietija yra vadinama Europos pinigine, tačiau ši labai priklauso nuo Rusijos ekonomikos.
Leidinio „Spiegel“ duomenimis, 6 tūkst. Vokietijos įmonių plėtoja verslą su Rusija. Tarp šių kompanijų galima rasti tokias milžines kaip „Siemens“, „Henkel“, ir „e-on“. Natūralu, kad A. Merkel sulaukia stambiojo verslo spaudimo išlaikyti gerus santykius su Rusija.
Jei Vokietija nepalaikys, ES V. Putinui nedurs ten, kur skaudžiausia. Ilgainiui galima tikėtis, kad Europa energetiškai stiprės dėl alternatyvų, o Rusija taps tik prekybos, bet jokiu būdu ne investicijų partneriu. Oligarchams beliks veiklą su Europa vykdyti per antrines įmones ir kelis atsiskaitomųjų sąskaitų lygius. Kol kas tai yra daugiausia, ką galima pasiekti.
Faktai: Rusijos ekonomika
„Credit Suisse“ duomenimis, 110 rusų valdo 35 proc. namų ūkių turto.
Pernai į Rusiją buvo eksportuota 132,4 tūkst. naujų vokiškų automobilių.
3,12 tūkst. „Siemens“ darbuotojų dirba Rusijoje.
„Bloomberg“ duomenimis, Rusijai įsiveržus į Simferopolio oro uostą, 19 turtingiausių rusų prarado 18,3 mlrd. JAV dolerių.
