Olga padeda ir moterims, kurios gyvena su smurtaujančiais vyrais. Ne kiekvienas ryžtųsi padėti ir iš gatvės traukti visiškai nuo gyvenimo atitrūkusius žmones, juos vėl socializuoti ir mokyti pradmenų. Tačiau Olga įsitikinusi – tai jos pašaukimas, o nepalūžti ir eiti į priekį jai padeda Dievas.
Gelbsti moteris
Kad save atrastų, Olgai reikėjo daug kelio nueiti. Moters gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, aštuoniolikos išėjusi iš namų sunkiai kabinosi į gyvenimą, nuo nelaimingos meilės išsivystė baimė vyrams, o galiausiai susirgo depresija ir epilepsija.
Šiandien moteris yra laiminga save atradusi, todėl stengiasi padėti ir kitiems: „Naujiems metams išsikėlėme naujų tikslų ir planų. Komanda auga, atsiranda galimybės, stengiamės judėti pirmyn. Įkūrėme moterų krizių centrą, sukūrėme namus žmonėms, kurie galėtų adaptuotis, stabilizuotis ir eiti į gyvenimą.
Darbuojamės su bendruomenės žmonėmis, auga mūsų krikščioniška bendruomenė, rengiame įvairius susitikimus. Šiai dienai yra penki veikiantys reabilitacijos centrai, greitai atidarysime šeštąjį. Nusipirkome mokyklą, bandysime atidaryti šeimos namus. Per metus padarėme dar daugiau nei buvome užsibrėžę.“
Olga kartu su komanda įkūrė moterų krizių centrą, čia atvyksta moterys su vaikais net ir iš užsienio: „Jos bijo žengti tą žingsnį į priekį ir palikti smurtaujančius vyrus. Tai taip pat yra priklausomybė, baimė likti vienoms. Taip pat moterys bijo atvažiuoti, nes mano, kad vaikų teisės atims vaikus arba jos bus po padidinamuoju stiklu. Tai yra saviapgaulė, pradėti keistis yra didžiulis darbas.“
Moteris važiuoja į namus, konsultuoja šeimas, stengiasi joms padėti: „Aplink mus yra daugybė žmonių, kuriems yra reikalinga pagalba. Atrodytų, tvarkinga šeima, gražiai gyvena, tačiau pasirodo vyras smurtauja. Iš vienos moters buvo tyčiojamasi taip, kad jai vyras ant galvos dėdavo šiukšliadėžę ir mušdavo. Baisiausia, kad tokias situacijas mato vaikai.
Būna, kad moterys atvykusios į krizių centrą, galiausiai vis vien grįžta pas tuos smurtaujančius vyrus. Jos galvoja, kad vyras pasikeis, save ramina, kad viskas bus kitaip. Moteris įsijungia aukos režimą ir taip sau dar labiau kenkia. Žinoma, ne visos tokios, kitos išgyja nuo priklausomybės vyrui.“
Pradžioje buvo sunku
Olga prisipažįsta, kad šiandien ji yra užgrūdinta, daug metų darbo padėjo moteriai nepasiduoti, nors pradžioje buvo labai sunku: „Pirmaisiais metais nemiegodavau naktimis, verkdavau, žmonės, kuriuos traukdavome iš liūno vėl grįždavo ten pat. Galiausiai visa tai užgrūdina, tai pereiti sudėtinga ir sunku, ne visi atlaiko, bet tikėjimas tais žmonėmis, skatinimas, padeda eiti į priekį. Tai nebe darbas, tai man gyvenimo būdas.“
Moteris stengiasi padėti ne tik žmonėms turintiems priklausomybę, bet ir tiems, kurie šeimoje turi bėdų, nesutaria santykiuose, vyksta konfliktai: „Aš konsultuoju šeimas, susitinku su moterimis, skatinu jas keisti savo gyvenimą. Yra tokių, kurios nepatenkintos savo gyvenimo, tačiau nieko nesiruošia daryti. Aš stengiuosi tokioms moterims padėti, paskatinu kažko imtis, keisti požiūrį į save. Tai labai didelis darbas.
Kažkada mano vyras buvo nuvažiavęs padėti vienai šeimai, atvykęs sulaukė agresijos iš nuo narkotikų apsvaigusio vyro, šis ėmė jį pulti. Marius iškart pagrasino policija, nes kitaip su agresyviais vyrais nesusitarsi.“
Olga prisipažino, kad vis dar mokosi skirti laiko sau ir ilsėtis: „Iš pradžių buvau pasinėrusi į veiklą, pamiršau apie savo šeimą ir artimuosius. Dabar stengiuosi daugiau laiko leisti su šeima. Anksčiau visas problemas spręsdavome ir namuose, visus rūpesčius nešdavomės ir į namus. Dabar stengiuosi viską palikti, namuose atsipalaiduoti, būti žmona ir mama. Yra sunku tokia veikla užsiimant išmokti ilsėtis, kad ir kaip tai keistai skambėtų.“
Nepalūžti moteriai padeda Dievas: „Esame tikintys žmonės. Be supratimo ir pašaukimo tokio darbo dirbti negali. Mes su vyru esame bažnyčios pastoriai, savo jėgomis tiek mes nepraeitumėme be tikėjimo ir Dievo pagalbos.
Būna akimirkų, kai pervargsti ir nieko nebenori daryti, bet tada stengiuosi pailsėti, atsipalaiduoti. Minčių viską mesti jau nebebūna, suprantu, kad tai yra mano pašaukimas ir gyvenimo būdas.“
Padėjo Dievas
Olgos teigimu, šeimose kyla labai daug konfliktų dėl to, kad žmonės nesikalba: „Jie kalba tik apie buitinius reikalus, o apie dvasinį, emocinį stabilumą žmonės pamiršta kalbėti. Labai svarbu, kad šeimoje būtų pokalbis. Įžeidinėjimai ir pykčiai prasideda tada, kai šeimoje nėra kalbėjimosi. Kai imamės darbuotis ir bendraujame su sutuoktiniais, kartai būna ir taip, kad vyras ir žmona nepažįsta vienas kito, nesuvokia, koks žmogus šalia jų yra. Taip atsitinka, kai žmonės neinvestuoja į save, santykiai ir šeima yra darbas.“
„Žmogui atsistatyti reikalingas kitas žmogus, kad jį augintų, paguostų, padrąsintų, pamokytų. Reikalinga bendruomenė, kad jį palaikytų, asmuo turi judėti į priekį ir tobulėti. Kai nėra tikslo ir stimulo judėti į priekį, tada prasideda depresijos. Gyvenimas lyg nesustyguota gitara, reikia įdėti pastangų ir darbo, kad ji pradėtų gražiai groti“, – dalijosi patarimais Olga.
Jai atrasti save padėjo Dievas: „Anksčiau aš buvau kitas žmogus, keldavau isterijas, jaučiausi kvaila, nesuprasta, negraži. Buvau pilna kompleksų, baimių ir abejonių. Galiausiai žengiau žingsnį ir viskas pasikeitė. Gyvenime nieko nėra neįmanomo, santykiuose galima vėl įžiebti ugnį, tereikia abiejų pastangų. Mes norime keisti vienas kitą, tačiau pirmiausia turime pasikeisti patys.“
Olgos tikslas gyvenime – po savęs palikti kažką neįkainojamą, ko būtų negalima nusipirkti už jokius pinigus. Visą tai, ką pasiekė su vyru, jai neša didžiausią džiaugsmą. Nauji gyvenimai, sukurtos šeimos – tai moteriai yra neįkainojama.
