Teoriškai tai turėjo būti protestas prieš Rusijos paskelbtą boikotą Europos produkcijai, bet praktiškai dauguma dalyvių atėjo pasidžiaugti proga aptėkšti artimą ar visai nepažįstamą žmogų raudona pomidorų tyre.
Pomidorų mūšio idėja buvo pasiskolinta iš garsiojo Ispanijos festivalio „La Tomatina“.
„Buvo sunku. Buvo nemalonu. Bet buvo linksma, – švytėdama sakė Lois Bloedjes (Lois Bludjes), kuri atėjo su seserimi Sil. – Viskas virto viena didele pliurzos krūva. Buvo žmonių, kurie joje plaukiojo“.
Sil sakė, kad kvapas mūšio lauke buvo „bjaurus“, „kažkiek primenantis alų“, bet tų pomidorų, kurie pakliuvo jai į burną, „skonis iš tikrųjų nebuvo blogas“.
Bilietai į valandą trukusį mūšį kainavo 15 eurų; jų buvo parduota maždaug tūkstantis.
Organizatorius Joepas Verbuntas (Jupas Verbuntas) sakė, kad įplaukos atiteks nuo sankcijų nukentėjusiems pomidorų augintojams.
Nyderlandai ir Meksika yra didžiausios pasaulyje pomidorų eksportuotojos; pernai olandai į Rusiją išsiuntė pomidorų už 100 mln. dolerių. Olandų ūkininkams buvo pasiūlyta subsidija, kad jie arba atsikratytų pertekliaus, arba atiduotų jį maisto bankams.
J.Verbuntas pomidorų mūšiui nupirko 120 tūkst. pomidorų, kurie jau buvo laikomi nebetinkamais valgyti.
Nuo pakylos aidint muzikai, dalyviai, kurių dauguma į mūšį atėjo apsirengę baltai, suskaičiavo nuo 10 iki nulio. Tada buvo išverstas laivų konteineris, pilnas pernokusių pomidorų.
Mūšio laukas buvo aptvertas, kad nenukentėtų atsitiktiniai praeiviai, bet daug jų bandė perlipti tvorą ar pažvelgti vidun ir pamatyti, kas ten vyksta.
Po mūšio likusi pomidorų košė bus išvalyta ir nusiųsta į biodujų gamyklą.
„Buvo nuostabu“, – sakė dalyvis Dennisas de Jongas (Denisas de Jongas), iš arenos išėjęs su pomidorų gabalais plaukuose, ant kelnių ir net aplipusiomis akimis, kurių neapsaugojo nė plaukimo akiniai.
„Jie turi daryti tai kiekvienais metais“, – sakė jis.
4
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
