Vilniaus savivaldybė žūtbūt stengiasi, kad Vilniuje neatsirastų vietos Tibeto, kurio atvejis mažai kuo skiriasi nuo Baltijos šalių okupacijos, skverui. Dokumentų pardingimas, nesėkmingos užtarimo Užsienio reikalų ministerijoje paieškos, klausimo vilkinimas, o dabar, kai jau ir Seimo kontrolieriai įpareigoja savivaldybę galų gale priimti sprendimą dėl Tibeto skvero Vilniuje, sostinės valdininkai metė dar vieną kortą – skverui siūloma ieškoti kitos vietos, nes Užupiui okupuotos tautos vardas yra per prastas.
„Mes manome, kad nelogiška toje vietoje, kur yra čia pat Vilniaus centras, skverą pavadinti Tibeto vardu. Galima reikšmingesnį vardą suteikti iš Lietuvos istorijos, iš mūsų preities“, - Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto nuomonę apie naujai rastą argumentą prieš skverą „Balsui.lt“ dėstė jos pirmininkas Algirdas Gricius. Iki šiol skveras vardo neturėjo. Bet, matyt, tai vis tiek „reikšmingiau“ nei paramos ženklas kenčiančiai tautai.
Anot A.Griciaus, kita priežastis, dėl ko nenorima įsileisti Tibeto vardo į išskirtinį Vilniaus rajoną – nebeliko planų Užupyje kurti Rytų Azijos menų centrą.
„Pačių iniciatorių įvardijama kaip viena iš priežasčių, kodėl ten siūlomas skveras – dėl šio centro, - aiškino komiteto pirmininkas. Kadangi Pauliui Normantui neduodamos tos patalpos centrui, ne visai logiška būtų... Todėl mes pasiūlėme Plėtros komitetui, kad jie paieškotų vietos kitos šitam skverui“.
A.Gricius teigė negirdėjęs Vilniuje sklandančių gandų, kad Užupyje nekilnojamą turtą intensyviai supirkinėja kinai, ir tikino, kad tai neturi jokio ryšio su savivaldybės nenoru rajone esančiam skverui suteikti Tibeto vardą.
Tibeto laisvės rėmimo grupės nariai Robertas Mažeika ir Rūta Norkutė, kurie jau nuo 2008-ųjų dėl šio skvero klaidžioja tamsiais Vilniaus savivaldybės koridoriais, tebemano, kad būtent Vilniaus rajonas Užupis yra tinkamiausia vieta šiam Tibeto skverui įkurti.
Tibeto skvero idėją remia Užupio respublikos savivaldos institucijos. Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama yra Užupio garbės pilietis, kuris lankėsi šiame išskirtiniame Vilniaus rajone 2001 metais. Tibeto dvasinį lyderį tuomet oficialiai priėmė sostinės vadovybė, šis įvykis buvo palankiai sutiktas tiek oficialių institucijų, tiek Užupio bendruomenės, tiek ir žiniasklaidos priemonių.
Tibeto vardo suteikimas skverui niekaip neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, kuria remiasi tiek Europos Sąjunga, tiek ir Lietuvos Vyriausybė. Nors Vilniaus savivaldybė bandė ieškoti užuovėjos Užsienio reikalų ministerijoje ir teisintis, kad okupuotos tautos vardo įprasminimas sostinėje pakenktų Kinijos ir Lietuvos santykiams, URM atrašė, kad Lietuvos pozicijai neprieštarautų ne tik skvero pavadinimas Tibeto vardu. Kinijos Liaudies Respublikos teritorinio vientisumo, ministerijos nuomone, nepažeistų ir miesto gatvės ar skvero pavadinimas demokratijai ir žmogaus teisėms ištikimo politinio ir dvasinio lyderio, Nobelio taikos premijos laureato Jo Šventenybės Dalai Lamos vardu. Skvero pavadinimo klausimas, anot ministerijos, - savivaldos reikalas.
„Norime akcentuoti, kad šis skveras įprasmintų kultūrinį ir dvasinį Vilniaus bei Tibeto bendradarbiavimą, kuris prasidėjo dar 1990 metais Dalai Lamai, vienam pirmųjų, atsiuntusiam sveikinimo telegramą, kurioje džiaugiamasi atkūrta Lietuvos Nepriklausomybe. O jau1991 metais Dalai Lama lankėsi Lietuvoje ir nuo tada prasidėjo aktyvus lietuvių domėjimasis Tibeto kultūra, kurį taip gražiai įprasmina rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kūrybinis palikimas“, - teigia Tibeto aktyvistai.
Tačiau A.Gricius „Balsui.lt“ prisipažino, kad savivaldybės taryba ir administracija toli gražu nekreipia dėmesio į jo vadovaujamo komiteto nuomonę ir pasiūlymus ir „daro savaip“. „Todėl mūsų šauksmas irgi kartais būna toks šauksmas dykumoje, - savivaldybės darbo niuansus ir komiteto svarbą aiškino A.Gricius. Tai kuo puikiausiai skveras Užupyje gali būti – nebūtina atsižvelgti į mūsų nuomonę“.
