Spalio 15 d. dešimtyse pasaulio miestų vyko protesto akcijos. Romoje netgi smurtauta – dužo langai ir degė automobiliai.
O Vilniuje – didžiam revoliucijos ideologų nusivylimui – Vinco Kudirkos aikštėje pasirodė „ne tie žmonės“ ir tai vos keli.
Idant visai nebūtų gėda prieš pasaulį, Lietuvos anarchistai bent jau išsikeikė: „Šią publiką, prisidengusią „pasaulinės spalio 15 d. revoliucijos“ vėliava, į gatves išvedė atviras nacionalizmas, klerikalizmas, homofobija ir stiprios rankos troškimas, virtęs kraštutiniu autoritarizmu“.
Išjunk elektrą – revoliucija baigsis
Toliau šiame rašiny bandysiu pagrįsti savo spėliones, kad netrukus „gėdingą“ lietuvišką pobūdį gali įgauti visas „Okupuok Volstrytą“ (Occupy Wallstreet) sąmyšis – vadinti tai sąjūdžiu kol kas nėra pagrindo.
Tuos pačius žmones, kurie vakar reikalavo pažaboti bankus, rytoj apims panika, kada jie nebegalės iš bankomato pasiimti pinigų arba atsiskaityti banko kortelėmis. Tada pasikeis reikalavimai – bet kokia kaina atkurkite bankų veiklą.
Bet prieš tai gali pasigirsti šauksmai – atkurkite „Facebook“! Juk be to negali vykti pasaulinė revoliucija!
Primenu, kad programišių grupė „Anonymous“ grasina š. m. lapkričio 5 d. „nulaužti“ socialinį tinklą „Facebook“. Tikri haktyvistai! (Žodį hacktivists siūlau versti programišėliai – kaip pamišėliai.)
Lyg tyčia lapkričio 9 d. JAV numatytos pavojaus signalų sistemos pratybos. Bus tikrinama, ar per radiją, televiziją ir kitas ryšio priemones galima sklandžiai perduoti pranešimus apie karinius ir teroro antpuolius, stichines nelaimes ir pan. Valstijų ir didelių miestų sistemos tikrinamos dažnai, tačiau pranešimą visai Amerikai bus bandoma perduoti pirmą kartą.
Prietaringi žmonės žino, kad kariniai manevrai nieko gero nežada. Juk 2001 m. rugsėjo 11 d. rytą JAV vyko priešlėktuvinės gynybos pratybos, ir tai sutrukdė laiku sureaguoti į realius pranešimus apie teroristų pagrobtus lėktuvus.
2005 m. liepos 7 d. rytą Londone vyko krizės vadybos pratybos, kurių metu vaizduota, kad keliose metro stotyse sprogo bombos. Sutapimas – teroristai tądien išties susprogdino bombas.
Man kažkodėl norisi lažintis, kad siaubą, kuris greitu laiku užgrius išvystytų pasaulio šalių piliečius, sukels ne sprogimai, o kibernetinės atakos prieš bankus, elektros tinklus, transporto sistemas ir pan.
Gal anarchistai ir plos katučių – juk seniai apie tai svajojo. Pernai gruodžio 7 d. Europoje bandyta suorganizuoti masinį bankų indėlių atsiėmimą. Europiečiai pasirodė ideologiškai nebrandūs ir nepanoro kirsti šakos, ant kurios sėdi. Bet sumaištį gali sukelti ir haktyvistų kibernetinės atakos. Tada minios ims maldauti valdžios, kad blogieji programišiai būtų sutramdyti, o gerieji vėl grąžintų pinigus į sąskaitas.
Oligarchas oligarchui – Breivikas
Nenoriu nuvertinti liaudies masių vaidmens istorijoje. „Okupuok Volstrytą“ sudaro ne vien statistai. Taip pat ir Arbatėlės sąjūdis nėra suvaidintas.
Akylas kritikas, kažkada perskaitęs mano tekstą „Ar Lietuvos kedofilai importuos Arbatėlę iš Amerikos?“ nusistebėjo, kodėl buvo sugretinti stiprios valstybės išsiilgę kedofilai ir minimalios valstybės šalininkai iš Arbatėlės sąjūdžio.
Priešybes vienija neapykanta valdžiai. „Okupuok Volstrytą“ ir Arbatėlė randa sąlyčio taškų. JAV naciai ir komunistai parėmė sąjūdį „Okupuok Volstrytą“.
Kita vertus, juk ne vien Lietuvos premjeras Andrius Kubilius yra tiek nuovokus, kad suprastų – spontaniškus protestus galima naudoti siekiant verslo ir ekonominių tikslų (Premjeras sakė: „Į kovą prieš Kazokiškių sąvartyną tariamai kartu su bendruomene įsijungia ir tokios stiprios ir galingos jėgos, kurios seniai siekia Vilniuje statyti šiukšlių deginimo įmonę kartu su elektrine“).
Antai apie iškilų finansininką ir labdarį George'ą Sorosą intensyviai skleidžiami gandai, kad jis pinigais remia Volstryto okupantus. Gandai irgi yra žinia – tik mokėk tai solidžiai pateikti.
„Reuters“ agentūrai rašantys Markas Eganas ir Michelle Nichols pasidomėjo spėlionėmis apie tai, kas finansuoja protestus, kurie per kelias savaites išplito Amerikoje ir visame pasaulyje.
Gandonešiai nuolat mini G. Sorosą, kuris šį rugsėjį pagaliau prasimušė į 10 turtingiausių amerikiečių sąrašą. 81 metų G. Sorosas su savo 22 milijardų dolerių turtu žurnalo „Forbes“ sąraše dabar užima 7-ją vietą. Kritikai nuogąstauja, kad „Okupuok Volstrytą" – tai Trojos arklys, kuriuo siekiama įgyvendinti slaptus G. Soroso kėslus.
„Reuters“ neva surado netiesioginių finansinių sąsajų tarp G. Soroso ir Kanadoje veikiančios grupės „AdBusters“, kuri pirmoji ėmėsi žadinti į Arabų pavasarį panašius protestus, nukreiptus prieš Volstryto įstaigas.
Pasak „Reuters“ autorių, sutampa kai kurios G. Sororso ir protestuotojų ideologinės nuostatos. Kaip ir protestuotojai G. Sorosas nepritarė bankų gelbėjimui 2008 m. ir vadinamųjų „nuodingųjų“ antrinių paskolų išpirkimui. O protestuotojai sako, kad bankai 2008 m. gavo didelius pelnus tuo metu, kada amerikiečiai kentėjo nuo didelio nedarbo, nors valdžia niekuo nepadėjo. Neaišku, ar Volstryto okupantams labai rūpi, kad finansinės krizės metu išaugo ir G. Soroso turtas, dėl ko jis pasistūmėjo į viršų „Forbes“ sąraše.
G. Sorosas, finansiškai parėmęs Baracko Obamos išrinkimą JAV prezidentu, yra nuolatos puolamas kaip B.Obamos administraciją už virvučių tampantis lėlininkas. Ruperto Murdocho valdomam TV kanalui „Fox“ dirbęs apžvalgininkas Glennas Beckas spėliojo, ar tik ne G. Sorosas finansuoja „WikiLeaks“.
Rašinyje „Oligarchai apsupo dėdės Obamos trobelę“ esu apžvelgęs, kurie JAV milijardieriai susitelkė prieš B. Obamą ir G. Sorosą.
Kada šįmet pašlijo G. Soroso priešininkams tribūną suteikusio R. Murdocho spaudos imperijos reikalai, buvo sunku nepastebėti, kad žiniasklaidos magnatą kompromitavęs skandalas dėl privačios informacijos vogimo prasidėjo palyginti seniai ir vėl buvo sumaniai išpūstas, kada R. Murdochas apžiojo įtakingą Didžiosios Britanijos TV kanalą. Jam nebuvo leista atsikąsti ir praryti. R. Murdochui teko atidėti globalaus televizijos tinklo kūrimą. („A. Breiviko „solo“ ir R. Murdocho „choras“.)
Liaudies vaidmuo oligarchų kovoje nepriklauso nuo to, kur ir kada protestuojama – ar senovės Romos forume, ar šiuolaikiniame Volstryte. Minios likimas – tapti patrankų mėsa oligarchams ir skilti į dalis pagal kovojančių pusių skaičių.
Nereikėtų apsigauti netgi matant Volstryto okupantus remiančius „neturtėlius“ iš pramogų pasaulio: hiphopo magnatą Russellą Simmonsą (turtas – 340 milijonų dolerių), aktorę ir prodiuserę Roseanne Barr (80 milijono), aktorę Susan Sarandon (50 milijono), režisierių Michaelą Moore'ą (50 milijonų), kurie reikalauja esminio gėrybių perskirstymo tarp turtuolių ir vargšų.
Beraščiai suras raštingų
Įsivaizduokime, kad kas nors vis dėlto okupuos Volstryte įsikūrusias finansines įstaigas. Kas toliau?
Kokių Sistemos permainų reikalauja kovotojai prieš Sistemą? Ar jie tą Sistemą yra perpratę?
Toliau pateiksiu fragmentą, kurį sukompiliavau iš įvairių šaltinių. Įsivaizduokite, kad tai yra šiuolaikinio kapitalizmo „supratimo testas“. Įdomu, ką jūs suprasite iš to, kas parašyta kursyvu?
Stebukladarys, kurio triukai prikėlė JAV ūkio lavoną – tai Alanas Greenspanas. Štai kokių dalykų jis prisišaukė.
Pavojus, kurį kėlė atotrūkis tarp JAV visuminės skolos augimo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio, buvo utilizuotas (paverstas nauda) sukūrus derivatyvų (išvestinių finansinių instrumentų) rinką. Tai buvo naujo tipo kapitalas, turėjęs begalinę talpą (kitaip tariant, jį buvo galima gausinti tarsi be ribų), kadangi jo neribojo nei natūralūs ištekliai, nei gyventojų skaičius. Tai sukūrė teoriškai beribę skolų rinką, kuri, kaip tikėtasi, turėjo būti absoliučiai likvidi.
Derivatyvai tapo savotiška valiuta ir juos leidžiantys investiciniai bankai, investiciniai fondai, rizikos draudimo fondai tapo šešėliniais skolos emisijos centrais.
Gal tai ir sunaikino Amerikos ūkio mirtinos ligos simptomus, tačiau pačios ligos neišgydė. Neišgydoma liga buvo pervadinta sveikata. Tačiau begalybė yra matematinė sąvoka, o tikrovėje jos nėra. Daugybė prikurtų derivatyvų pasirodė nelikvidūs (t. y. nusipirkus juos sunku parduoti).
JAV vyriausybės skola tapo iš principo negrąžinama ir tuo pat metu pasidarė patikimiausiu aktyvu. Kapitalo eksportą papildė skolų eksportas. Kapitalizmas virto po visą pasaulį plintančiu postkapitalizmu.
Ekonomikos augimas buvo palaikomas kredituojant vartojimą. Namų ūkių skolos visumoje tapo negrąžinamos. Beveik visas nekilnojamas turtas (NT) buvo užstatytas ir tapo postkapitalistinės ekonomikos aktyvu, savotišku aukso pakaitalu. Klasikinio kapitalizmo požiūriu, NT yra gryniausias pasyvas, todėl, kad reikalauja priežiūros ir yra apdėtas mokesčiais. Tačiau postkapitalistinėje ekonomikoje NT generuoja pelnus būtent kaip užstatas.
Postkapitalizme pasyvai tampa aktyvais, o tai, kas kapitalizme buvo aktyvai – pvz., pramonės įmonės – tampa pasyvais, kadangi jos naudoja daugiau kreditų nei gamina produkcijos ir yra priverstos savo gamybinius nuostolius padengti pelnais iš finansinių operacijų, vykdomų užstačius gamybinius pajėgumus. Postkapitalizme skola yra atsiskaitymo priemonė, į skolą galima investuoti, o pinigai yra užstatas, kada atsiskaitoma skolomis. Postkapitalizme išlaidavimas yra skatintinas, o taupymas smerktinas.
Ir taip toliau.
Ar aišku? Aš pats tikrai negalėčiau sukurpti tokio teksto. Tačiau tai, ką parašo kiti, kažkiek suprantu ir netgi sugebu redaguoti bei kompiliuoti. Bet vengčiau diskusijos, apie pateikto teksto santykį su ekonomine tikrove, kadangi nelabai tokioms kalboms pasirengęs.
Šitą „supratimo testą“ įdėjau vien tam, kad priminčiau, jog trokštantieji ekonominių permainų turi surašyti adekvačius reikalavimus.
O ko reikalauti? Kad aktyvai nebūtų pasyvais? Kad skola nebūtų aukso pakaitalas? Kad visi derivatyvai staiga taptų likvidūs?
Manau, kad 99 proc. atėjusiųjų okupuoti Volstryta tegali samprotauti vien apie bankininkų gobšumą. Ekonominė analizė – ne jų nosiai. Todėl permainas vykdys tie, kurie supranta reikalus – tie patys bankininkai.
Finansų ir verslo naujienos leidžia spėti, kad pasaulio finansai greitu laiku bus radikaliai pertvarkyti. Permainas sukels ne išorinis liaudies spaudimas. Jos vyks iš vidaus. Revoliuciją vykdys tie, prieš kuriuos dabar neva sukyla liaudis – oligarchai. Jų tarpusavio kovos – tai kovos už esamos padėties išsaugojimą arba mūšiai už vieną ar kitą pertvarkos scenarijų, rungtynės dėl būsimos vietos finansų sistemoje po pertvarkos.
Liaudies vaidmuo – imituoti subjektą, į kurio valią atsižvelgiama. Viena iš „Okupuok Volstrytą“ sąmyšio funkcijų – duoti progą B. Obamai pasakyti: „Aš remiu tuos žmones“.
Liaudis supančiota elektroniniais antrankiais
Nors spalio 15 d. protesto akcijos vyko daugelyje pasaulio miestų, visi tie protestuotojai neturi ir negali turėti bendrų interesų. Graikai reikalauja palaikyti ankstesnį socialinių išmokų lygį, o vokiečių kantrybė kada nors išseks, kadangi jie nenori visą laiką traukti graikus iš skolų duobės.
Jei, tarkime, JAV protestai peržengtų ribas ir kiltų grėsmė valstybei, maištininkams malšinti be visų kitų priemonių yra ir tokia – atimti iš jų pinigus.
Šį birželį įvykusi kibernetinė ataka prieš „Citygroup“ banko duomenų bazes paveikė 360 tūkst. banko kortelių, buvo pavogta dalis klientų asmeninių duomenų ir apie 3 mln. dolerių.
Įsivaizduokime, kad tuo metu, kada protesto sąjūdžiai išties tampa pavojingi Sistemai, įvyksta ne viena, o dešimtys tokių kibernetinių atakų.
Kas puola? Komunistinės Kinijos programišėliai? Saudo Arabijos karališkosios šeimos haktyvistai? Medvedevas su Putinu kompiuteriu žaidžia strateginį žaidimą „Kazokai“?
Tu vėjo paklausk – tau vėjas atsakys...
Tie, kurie nukentės dėl tokių atakų, išeis į gatves ir pareikalaus kietos valdžios rankos, kuri tvirtai spaudžia kompiuterio pelę.
VAIZDO PAPILDAI
Remember, Remember, the 5th of November!
Šmėkliškos grupės „Anonymous“ grasinimas š. m. lapkričio 5 d. „nulaužti“ socialinį tinklą „Facebook“ tirština atmosferą, kurioje dėl kibernetinių atakų piliečiai veikiausiai sutiks su bet kokiais suvaržymais, kad tik neliktų be pinigų.
Verta atkreipti dėmesį į „Anonymous“ simboliką.
„Parako sąmokslo“ istorija, Guy'aus Fawkes'o (Gajaus Fokso) kaukė, Piotro Čaikovskio muzika – visa tai paimta iš filmo „V for Vendeta“ ir sudėliota į gana rišlią žinią (galinga žinia yra pats filmas).
Bet neužbėkime įvykiams už akių – panagrinėsime tai po to, kai, tikėkimės, lapkričio 5 d. nieko neįvyks.
Vis dėlto, protų mūšių aistruoliai jau dabar gali pasidomėti, kaip žinios muzikinė dalis susijusi su Lietuva.
