Daugelis oro uostų, dėl tam tikro patogumo, buvo pastatyti netoli jūros pakrančių arba upių deltų. Tačiau klimato kaita verčia oro uostų planuotojus apgalvoti viską iš naujo, kaip rašoma independent.
Žemiau jūros lygio esantys oro uostai gali tapti vis labiau pažeidžiami dėl audrų. Karštesnės temperatūros gali sukelti pakilimo takų išsilydymą, riboti pakilimo svorį arba reikalauti, kad sunkesni orlaiviai nusileistų vėsesniu paros metu.
Karštesnės temperatūros gali sukelti pakilimo tako išsilydymą, apriboti kilimo svorį arba reikalauti, kad sunkesnio orlaivio nusileistų vėliau.
Šiuo metu vyriausybės, įmonės ir ekspertai visame pasaulyje susiduria su tuo, kas gali lemti labai dideles milijardines išlaidas ir problemas.
Kylantis jūros lygis
Klimato mokslininkai prognozuoja, kad šiame amžiuje jūros lygis gali padidėti nuo maždaug dviem metrais ir aviacijos ekspertai sako, kad net ir daug mažesnis kilimas gali sukelti dažnesnius potvynius kilimo ir tūpimo takuose bei terminaluose.
Preliminarūs tyrimai rodo, kad keliolika oro uostų dėl to atsiduria pavojuje. 2009 metų Briuselio agentūros "Eurocontrol", kuri koordinuoja oro eismo valdymą visoje Europoje, ataskaita įvertino, kad daugiau nei 30 pagrindinių Europos oro uostų yra pakrantėse ar upių potvynių lygumose.
Kai kurie oro uostai jau imasi tokių veiksmų.
„Maždaug 20 iš 45 Norvegijos oro uostų labai pakenks potencialus jūros lygio kilimas“, –sakė Olavas Mosvoldas Larsenas, valstybinio oro uosto operatoriaus „Avinor“ patarėjas klimato kaitos klausimais. „Avinor“ nusprendė statyti visus būsimus kilimo ir tūpimo takus bent 7 metrais aukščiau jūros lygio.
Karšti pakilimo takai
Klimato mokslininkai prognozuoja, kad šį šimtmetį visame pasaulyje didės karštų dienų ir karščio bangų skaičius, o kai kurie oro uostų planuotojai nerimauja, kad dėl klimato pokyčių oro uostų infrastruktūra gali pasiekti savo veiklos pajėgumo ribas.
Pakilimo takai Šiaurės Kanadoje buvo pažeisti amžinojo įšalo atšilimo metu.
„Betono kilimo ir tūpimo tako plokštės kituose oro uostuose gali lenktis dėl didelio karščio, panašios plokštės kartais būna greitkeliuose, ir kyla rimtas susirūpinimas, kad asfaltas gali ištirpti”, – teigė Herbertas Pumpelis, Pasaulio meteorologijos organizacijos Aviacijos, mokslo ir klimato ekspertų grupės vadovas.
Ilgesni pakilimo takai
Didelė temperatūra gali sumažinti oro tankį, tuo pačiu lėtindama ir orlaivio pakilimo greitį, priversdama oro transporto bendroves arba mažinti lėktuvų svorį, arba perkelti skrydžius į vėsesnes valandas.
Ekspertai teigia, kad tai greičiausiai kels ilgalaikius ekonominius iššūkius oro uostams, ypač tiems, kurie yra ten, kur vyrauja drėgnas klimatas, didelis aukštis ar trumpi kilimo ir tūpimo takai.
Lengvesni kroviniai
Šių metų žurnale „Climatic Change” atliktas tyrimas, grindžiamas 19 didžiųjų oro uostų modeliavimu, nustatė, kad nuo 10 iki 30 procentų metinių skrydžių, išvykstančių šilčiausią dieną, šimtmečio viduryje ar pabaigoje gali reikėti svorio apribojimų.
Sumažinimas būtų nedidelis, vidutiniškai 4 proc. ar mažiau, teigiama tyrime. Tačiau ilgainiui tai taps jaučiama.
Vis dėlto svorio apribojimai netrukus gali tapti labiau paplitę ir šalyse, kuriose vyrauja vidutinis klimatas, ir oro uostai, kuriuose yra trumpi kilimo ir tūpimo takai, galėtų atsidurti konkurencijos požiūriu nepalankioje padėtyje.
