„Pagrindinis įspėjamasis ženklas, kad apgamas (ar kitas odos pažeidimas) gali būti odos vėžys, yra tada, kai apgamas pastebimai keičiasi. Kai kurie apgamai yra įgimti arba atsiranda per pirmuosius dvejus gyvenimo metus. Tačiau dauguma apgamų vystosi vaikystėje ir jaunystėje. Apgamų skaičius padidėja iki 30-40 metų amžiaus, o po to jie linkę mažėti“, − pasakoja ji.
Pagrindinis amžiaus tarpsnis, kai būtina kreipti ypatingą dėmesį apgamams – sukakus 30, sekančius 10 metų. Harker pabrėžia, kad „būtina visada stebėti ir tikrinti bet kokius apgamus, jei jie didėja ar keičiasi“.
„Pats geriausias būdas nustatyti, ar būtina kreiptis į gydytoją, yra ABCDE testas“, − aiškina ji.
A − asimetrija
Atkreipkite dėmesį į apgamo asimetriją, kai viena apgamo pusė skiriasi nuo antrosios.
B – netaisyklingi ar nelygūs apgamo kraštai
Ar apgamo pakraščiai netaisyklingi? Ar jie dantyti, nelygūs ar neryškūs?
C – skirtingos apgamo spalvos, lyginant su kitais apgamais
Ar apgamas yra dviejų ar daugiau spalvų, ar jis skiriasi nuo kitų apgamų?
D – keičiasi apgamo skersmuo
Patikrinkite apgamo skersmenį. Ar jis viršija 7mm?
Dauguma odos vėžinių apgamų pradžioje būna mažesni, todėl itin svarbu stebėti, ar neatsiranda naujų darinių ir ar keičiasi ne tik dydis, bet ir jų išvaizda.
EFG – visi iškilūs, tvirti ir didėjantys odos dariniai (nuolatinis augimas)
Ar apgamas keičiasi ar keičia formą ar spalvą? Ar apgamas, ar odos pažeidimas yra padidėjęs, tvirtas ir nuolat auga?
„Visi turėtų žinoti apie apgamų ABCDE testą, nes juo paprasta naudotis“, − pridūrė Harker.
Įprasti (ne vėžiniai) apgamai laikui bėgant gali pakeisti savo išvaizdą, tačiau pokyčiai būna tokie laipsniški, kad „net nelabai pastebimi“. Nauji apgamai linkę atsirasti šviesios odos žmonėms, pernelyg ilgai būnantiems saulėje.
Be to, kai kurie žmonės turi didesnį genetinį polinkį naujiems apgamams atsirasti vyresniame amžiuje. Tačiau bet kokį apgamą, kuris dažnai kraujuoja, drėksta ar ant jo susidaro luobas, turi patikrinti gydytojas.
„Kitas įspėjamasis ženklas yra kai apgamas atrodo kitaip nei kiti apgamai. Tai vadinama „bjauriuoju ančiuku“, − sakė Harker.
Harker rekomendavo visiems, besirūpinantiems savo apgamais, pasitikrinti pas savo šeimos gydytoją arba odos specialistą. Jei turite apgamų ant nugaros ir patys jų negalite apžiūrėti, paprašykite šeimos narių ar draugų pagalbos. Būtų labai naudinga reguliariai apgamus fotografuoti.
„Tik nepiktnaudžiaukite saule ir nenudekite. Būtinai pridenkite kūną drabužiais ar pasitepkite bent SPF30 apsauginiu losjonu“, − perspėja medikė. Harker nepataria degintis soliariumuose, nes stipriai padidėja odos vėžio rizika.
