Jums jau tuoj 30, tačiau nesijaučiate suaugęs? Esate vis dar nevedęs ir neturite vaikų? Klajojate iš vieno darbo į kitą? Jei taip, tuomet jūs – amerikiečių tyrėjų identifikuotos „odisėjos kartos“ atstovas, teigia britų dienraštis „The Times“.
„Anksčiau buvo priimta kalbėti apie 4 gyvenimo etapus – vaikystę, paauglystę, brandą ir senatvę. Dabar jų yra mažiausiai 6: vaikystė, paauglystė, „odisėja“, branda, aktyvus pensinis amžius ir senatvė“, - teigia kultūros apžvalgininkas Davidas Brooksas.
„Odisėja“–tai vis labiau užtrunkantis perėjimo iš studentiško amžiaus į brandos periodą metas, pastebi Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Brookings Institution“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Williamas Galstonas. „Žodžiu „odisėja“ siekiama įvardyti ieškojimų laikotarpį, – sako jis. – Trys pagrindiniai suaugusio žmogaus uždaviniai – susirasti darbą, susituokti ir susilaukti palikuonių. Šiandien visi jie gana toli nukeliami į ateitį.“
„Hewlett Foundation“ užsakymu Galstonas atliko sociologinę apklausą, pavadintą „Naujieji dvidešimtmečiai“. Šis tyrimas atskleidė kartų kaitą: 1970 m. Amerikoje nebuvo vedę tik 21 proc. 25 metų amžiaus žmonių, o iki 2005 m. šis skaičius išaugo iki 60 proc.
Didžioji dalis porų (65 proc.) dabar prieš susituokdami kurį laiką gyvena drauge. 18 proc. vyrų ir 14 proc. moterų nuo 25 iki 29 metų amžiaus iki šiol gyvena kartu su savo tėvais.
Ir netgi 30 metų sulaukę amerikiečiai vis dar nėra tikri, kad jau yra suaugę: 25 proc. 26 – 35 metų žmonių, atsakydami į klausimą „Ar jaučiatės suaugę?“, pasirinko tokį atsakymo variantą: „Sunku pasakyti“.
„Aš nesijaučiu suaugęs ta prasme, kad nesitikiu, jog vaikai į mane kreiptųsi „misteri“. Mane stebina, kai jie taip mane vadina. Aš dar nesu pasirengęs įleisti šaknių, sukurti šeimą ir daryti tai, ką mano supratimu turėtų daryti subrendęs žmogus“, - aiškina trisdešimtmetis San Franciske gyvenantis skaitmeninių vaizdo efektų specialistas Mike‘as LaHoodas.
Jis prisipažįsta turįs 5 metus trukusių rimtų santykių patirtį. Kol rado dabartinį savo darbą, jis spėjo išbandyti keletą. „Kai man buvo 12, tokia technologija paprasčiausiai neegzistavo, tad apie tokį darbą paprasčiausiai nebuvo galima svajoti“, - taip jis apibūdina dabartinį savo užsiėmimą.
23 metų sūnų turintis Galstonas teigia, kad režisieriaus Juddo Appatowo filmas „Užkibo“ („Knocked Up“) atspindi į trečiąją dešimtį įkopusių žmonių jaučiamą esminių principų stygių. „Filmo veikėjas, praleidęs naktį su jauna moterimi, kuriai gerai sekasi profesinė karjera, prašo savo tėvo patarimo. Šis atsako: „Aš tris kartus buvau išsiskyręs, ir tu klausi manęs patarimo?“. Ir tada veikėjas supranta, kad jam savarankiškai reikės tvarkyti savo gyvenimą“, - pastebi Galstonas. Jo teigimu „odisėjos“ periodas būdingas ne tik vyrams – nepaisant to, kad merginos mūsų dienomis karjeros požiūriu pasiekia daugiau, nei anksčiau.
31 metų Tina Neal, dirbanti Vašingtone, tvirtina kol kas nenorinti „surimtėti“. „Neseniai tėvai paklausė, kokie mano ateities planai. Bet aš neįsivaizduoju, kokie mano asmeniniame gyvenime gali būti planai“, - sako ji.
Knygos „Suaugusiųjų kartos pabaiga“ autorė Diana West mano, kad amerikiečiai tampa „amžinais paaugliais“, kurie nežino, kas yra gerai, o kas – blogai. „Nestebina, kad mes negalime sustabdyti islamiškojo terorizmo, – sako ji. – Mes vis dar nepajėgiame išsiskirti su savo žaisliukais.“Jos teigimu šiandien jaunystės ribos brėžiamos nuo „mažosios Britney“ (Spears) iki „senuko Micko“ (Jaggerio).
Tačiau ir West, ir Galstonas sutinka dėl vieno teigiamo bruožo – atstumas tarp tėvų ir vaikų sumažėjo. Dabar jie gerokai arčiau vieni kitų, nei prieš 20 metų. „Pastebimas tikras skonio, elgesio ir rengimosi manierų sutapimas. Vaikai tikisi, kad jų tėvai elgsis kaip jų bendraamžiai“, - sako West.
Tačiau šie žmonės nėra „prarastoji karta“, rašo „Times“. „Odisėjos“ tarpsnis – konkuravimo laikotarpis, ir jis susijęs su naujais stresais. „Tai didelių vilčių metai, kai tikitės padaryti iš tikrųjų gerą karjerą ir gyventi sėkmingai. Žmonės nesitenkins tuo, kas pasitaikys. Jie nori būti laimingi“, - tvirtina LaHoodas.
Paprastai sulaukę 35-erių „klajokliai“ pradeda leisti šaknis. „Skirtumas tarp 15-mečių ir tų, kuriems suėjo 35-eri, ne toks didelis, kaip prieš 20 metų. Tačiau mūsų dienomis būti 25-erių – visai kas kita“, - sako Galstonas. Jis tvirtina, kad šiuo požiūriu JAV laikosi D. Britanijoje ir kontinentinėje Europoje prasidėjusios tendencijos. „Regis, amerikiečiams atrodo, kad mes esame socialinės revoliucijos viršūnėje, bet vertinant europietiškais standartais mes paprasčiausiai atsiliekame nuo gyvenimo“, -sakė jis „The Times“.
