Dviejų žmonių žmogžudystė aptikta sekmadienį. Kuršėnuose (Šiaulių raj.) gyvenantis, netrukus keturiasdešimtmetį švęsiantis lentpjūvės darbininkas Egidijus D. tądien sunerimo negalėdamas prisiskambinti nei 67 metų motinai Reginai Dapšienei, nei kartu su ja gyvenančiam savo jaunesniam (29 m.) broliui Ramūnui Dapšui.
Motina buvo ligota, ką tik buvo išvežta į Kuršėnų ligoninę. Tačiau pensininkė veržėsi namo, vos prieš dieną, šeštadienį, sūnūs Egidijus su Ramūnu mamą parsivežė namo į butą Daugėlių gatvės 96a name. Egidijus neabejojo, kad ligota senyva motina tikrai turi būti namie. O ir brolis Ramūnas nesakė kur nors išvyksiąs. Tad kodėl nė vienas jų nekelia ragelio?
Atvažiavęs prie Daugėlių gatvės 96-ojo keturbučio apsidairyti, Egidijus dar labiau sunerimo ant buto durų rankenos bei laiptinės grindų pastebėjęs kelis kraujo lašus.
Kūnai po antklode
Nieko nelaukęs kuršėniškis susirado kopėčias ir per balkoną įsiropštė į 4-ąjį butą, kurio dviejuose kambariuose gyveno R. Dapšienė su sūnum Ramūnu Dapšu.
Egidijaus nuojauta neapgavo – vyras kambaryje pamatė kruvina antklode užklotą lovą. Kilstelėjęs antklodės kraštą Egidijus aptiko savo brolio lavoną. Nereikėjo ekspertų, jog iš žaizdų kūne suprastum, kad nužudytasis – užbadytas peiliu. Egidijus, čiuptelėjęs už rankos, įsitikino, kad brolio kūnas jau seniai atšalęs, todėl jokie medikai jo nebeatgaivins. Susiėmęs už galvos vyras išpuolė į laiptinę pranešti kaimynams, kas nutikę.
„Bet kur dingo mama? Gal kas ją matėte?“ – pasimetęs klausinėjo Egidijus, pats ilgai gyvenęs šiame bute ir tik prieš metus neišsikraustęs į kitą būstą tame pačiame mieste.
Kaimynai choru prabilo nematę nei žudiko, nei išeinančios R. Dapšienės. Egidijų dar kartą persmelkė negera nuojauta. Vyras lyg nesavomis kojomis grįžo prie lovos, smarkiai plakančia širdimi nebe pakėlė, o nutraukė kruvinąją antklodę, po kuria surado ir mamos kūną...
Kaimynų įtarimai
Namo gyventojų iškviesti policijos pareigūnai patvirtino, kad pensininkė, kaip ir jos sūnus, užbadyta peiliu. Beliko nustatyti įtariamąjį, o šįkart tai padaryti buvo kaip reta lengva.
„Manom, kad Fredis!“ Ieškokit Fredžio, tai yra Redžinaldo ! – choru kalbėjo visi kaimynai. – Jei žudė ir ne šis vaikinas, tai jis tikrai ką nors žinos“.
Kriminalistai greit išsiaiškino, kas tas Fredis ir kodėl visi lyg susimokę pirštais rodo į jo pusę. Pasirodo, tai – irgi to paties trijų kambarių buto gyventojas.
Sovietmečiu tai buvo savivaldybės (vykdomojo komiteto) „komunalinis“ butas su bendra virtuve. Prieš keliolika metų du kambarius užėmė Dapšų šeima, o trečiasis, su balkonu, buvo paskirtas darbininkei Irenai Belunskienei su invalidu sutuoktiniu.
Kai abu Belunskiai vienas po kito mirė, jų kambaryje įsitaisė jų dukra – jauna našlė Daiva Drazdovienė su tuomet dar mažamečiu sūnumi Redžinaldu.
Agresyvi sugyventinė
Netrukus pas šią vienišą motiną prisiglaudė vietos girtuoklis Jonas Jucevičius, tačiau ne mažiau gėrė ir D. Drazdovienė.
Sugyventiniai net nesivargino ieškotis darbo, gyveno iš pašalpų, nesigėdindami nuolat kaimynų prašinėjo cigarečių, kavos ir centų.
Pas Daivą su Jonu Kuršėnų girtuokliai traukė tuntais, tad kambarys veikiai virto landyne, o gyvenimas kaimynams Dapšams– pragaru.
Pas D. Drazdovienę netrūko ir muštynių, tik ne sugyventinis mušė moterį, kaip paprastai būna, o girta ūmaus būdo Daiva puldavo lėtą ir ramų Joną. Kaimynai ne kartą matė J. Jucevičių pamėlusiu, sumuštu veidu, o kartą Jonas pas kaimynę beldėsi binto kraujuojančioms kojoms. Nelaimėlis paaiškino, kad gulėjo jas iškišęs iš po antklodės. Svirduliuodama girta Daiva už galūnių užkliuvo. Įsiutusi moteris čiupo peilį ir subadė kojas!
Bevalis ir bemokslis
Netrukus vyras pragėrė pinigus, bet tąsyk tik gavo gerai lupti. Tąkart jau gavo ne tik nuo sugyventinės, bet ir nuo jos sūnaus, tuo metu jau šešiolikmečio paauglio Redžinaldo.
Sakysite, žiauroka? O ar gali kitaip elgtis vaikinas, nuo gimimo tematęs motinos ir jos svečių muštynes, girtą siautėjimą?
Ne veltui sakoma, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Augdamas berniukas turėjo ir daugiau „sektinų“ pavyzdžių. Jis nematė motinos ir jos sugyventinio nė vienos dienos (!) dirbančių, o tik pėdinančių į Darbo biržą pašalpų, kurias kaip mat pragerdavo iki paskutinio cento.
Nors Daugėlių pagrindinė mokykla visai prie pat namų, pareigos jausmo neišsiugdęs Redžinaldas nevargino savęs pamokų lankymu – baigęs vos 5 klases jis daugiau mokykloje nebesirodė. Mokytojai jo nesivaikė, nes šiais laikais pedagogams, akivaizdu, terūpi pinigai – mokinio krepšelis...
Alkoholis ir narkotikai
Tad metęs mokyklą paauglys išėjo „gatvės universitetus“ – su tokiais pat, kaip jis pats, įjunko valkiotis, maukti sidrą, alų, galiausiai – degtinę.
Tačiau net ir tos jam mažai – Redžinaldas mėgo prieš kaimynus pasigirti, kad su draugeliais ne tik gėręs, bet ir rūkęs marihuaną. Jam tai atrodė labai „kietai“.
Tik neklauskite, iš kur pagyrūnas ne pigiems narkotikams gaudavo pinigų.
Kaimynai kalba, kad ne taip seniai policija Redžinaldą sulaikė su tokių pat jaunų valkatėlių kompanija gatvėje užpuolus moterį, bet juk žinote mūsų įstatymus...
Atsipirkęs išgąsčiu Redžinaldas, kuriam dėl atitinkamo elgesio, jau buvo tvirtai prikibusi Fredžio pravardė, ėmė iš namų neišeiti nepasiėmęs peilio, kuris mažo ūgio paaugliui priduodavo pasitikėjimo savimi – Fredis jau kelis kartus grasino kaimynams juos išskersiąs.
Tragiškos išgertuvės
Namie netramdomas paauglys elgėsi ne mažiau agresyviai – padėdavo motinai sumušti jos sugyventinį, kol vienas smurto išpuolis nesibaigė tragiškai.
Prieš metus, 2012-ųjų birželio 19-ąją, kažkur susiveikę kelis litus, D. Drazdovienė su J. Jucevičium surengė eilines triukšmingas išgertuves. Nežinia, dėl ko tarp sugyventinių kilo konfliktas, bet Jonas buvo nudurtas 5 peilio smūgiais į krūtinę bei rankas.
Policija sulaikė ir motiną, ir sūnų, bet kaltę prisiėmė viena D. Drozdovienė, taip ir negalėjusi paaiškinti, už ką nužudė savo žmogų. Girtuoklė tikino buvusi tokia girta, kad nebesuvokė ką daranti.
Žudikė tą pačią dieną buvo suimta ir nebepaleista. Šiemet kovą Šiaulių apygardos teismas ją pasodino 9 metams. Sūnus, beje, net neužsuko į teismą išklausyti motinos nuosprendžio.
Tvarka nepatiko
Likęs vienas kambaryje Redžinaldas nežinojo kuo užsiimti. Už skolas kambaryje buvo seniai atjungta elektra. Tiesa, motinai ne itin jos ir reikėjo – televizorius buvo seniai pragertas, o maukti butelius galima žvakės šviesoje.
Našlaitis paauglys buvo apgyvendintas Kuršėnų vaikų globos namuose, kur Redžinaldui labai nepatiko. Paauglį nervino, kad Globos namų auklėtojai verčia eiti į pamokas, o bendrabutyje neleidžia nei išgerti, nei parūkyti „žolės“.
Pedagogai mėgino globotiniui paaiškinti, kad jo paties labui reiktų baigti mokyklą, bet ar atversi į protą kone 17-os metų vaikiną, kurio auklėjimą motina buvo patikėjusi degtinei ir gatvei?
Atsisakė ir dirbti
Tada nenorintį mokytis Redžinaldą socialiniai darbuotojai nuvežė į Darbo biržą, kur vaikinui buvo pasiūlyta mokytis skardininko specialybės. Naivuoliai... Fredis darbu pasišlykštėjo dar labiau nei mokslu.
Spjovęs į pedagogų perspėjimus, kad geruoju nebaigs, Fredis grįžo į motinos kambarį Daugėlių gatvėje. Globos namus jis aplankydavo nebent peralkęs ar norėdamas pasiimti priklausančią pašalpą. Tačiau kartais net ir to nereikdavo – Redžinaldą namie retkarčiais aplankydavo pats Globos namų direktorius, ta proga atveždamas ir maisto, ir pinigų.
Kituose to paties buto kambariuose gyvenę Regina Dapšienė su sūnum Ramūnu, gailėdami paauglio našlaičio, jį pamaitindavo. Už tokį gerumą Fredis dosniai atlygino – kartą grįžęs namo po pamainos lentpjūvėje Ramūnas Dapšas nerado 1200 litų. Jokiu būdu nesakome, kad jį apvogė Fredis, kuris kitą dieną namo parpėdino pasipuošęs nauju sportiniu kostiumu ir nešinas dėže sidro skardinių. Redžinaldas paaiškino pinigų nevogęs, o naujus drabužius bei alkoholio nusipirkęs iš gautos pašalpos.
Toli nepabėgo
Štai tokias žinias apie Redžinaldą apvainikavo kaimynų informacija, kad dvigubos žmogžudystės išvakarėse Fredis namo parsivedė kažkokį nematytą keleriais metais vyresnį draugą. Bičiuliai į kaimynų elektros rozetę įsijungė magnetolą ir girtaudami iki išnaktų klausėsi trankios muzikos.
Nereikėjo net skelbti įtariamųjų paieškos. Tą pačią parą Redžinaldą su sugėrovu policija sulaikė girtutėlius Kuršėnuose. Tada dar nebuvo pranešta apie dvigubą žmogžudystę, todėl pareigūnai nekreipė dėmesio į iškruvintus Fredžio drabužius.
Patruliai vyresnįjį įkliuvėlį uždarė nuovadoje į kamerą, o nepilnametį – jų teisės Lietuvoje labai gerbiamos – policijos mašina lyg poną nuvežė į Globos namus. Nujausdamas, kad netrukus bus ieškomas, Redžinaldas iš ten spruko, bet jau pirmadienį vėl buvo Kuršėnuose suimtas.
Nežino, dėl ko žudė...
„Akistatos“ žiniomis, tardomas jis prisipažino, kad girtas supykęs ant kaimynų už priekaištus dėl triukšmo, čiupęs peilį ir nudūręs senyvąją kaimynę bei jos sūnų. Po to lavonus apklojo antklode ir nuo tokio reginio pakraupusį sugėrovą paragino sprukti.
Žudikas sutiko vykti ir į parodymų patikrinimą vietoje. Atvežus jaunąjį kraugerį prie namo, kol policininkai iš visureigio traukė manekeną, kuris naudojamas tikrinant parodymus, prie antrankiais surakino Fredžio prisiartino viena nužudytųjų giminaitė. Moteris tyliai paklausė, už ką jis nužudė jam nieko bloga nepadariusius, o tiek daug padėjusius kaimynus.
„Nežinau,“ – truktelėjo pečiais Fredis ir, nesileisdamas į jam neįdomias diskusijas, nupėdino į butą parodyti policininkams, kaip švaistėsi peiliu. Taip pat susirinkti negausios mantos, kuri pravers leidžiant ilgus metus už grotų.
Tiesą sakant, ne tokius ir ilgus. Fredžiui 18 metų sukaks tik po poros savaičių, o gatvės draugai jam seniai išaiškinę, kad nepilnamečiui, nesvarbu kiek žmonių toks nugalabytų, teismas negali skirti daugiau nei 10 metų belangės. Negana to, laikomasi praktikos jaunuosius kalinius paleisti po 6-8 metų...
Sigitas STASAITIS
