Per daug nesikrimtusi Julija nusprendė save išbandyti lengvosios atletikos treniruotėse. „Nė kiek nedvejojau, nes mano tėtis – buvęs lengvaatletis, sprinteris“, - sakė J. Krugliakova.
Bėgimo takelis buvo geriausias Julijos draugas bemaž penkis metus. „Gal pritrūko talento, gal motyvacijos, gal tai tiesiog buvo jaunystė... Nieko ypatingo ir šioje srityje pasiekti nepavyko. Kadangi niekada negalėdavau sėdėti be veiklos, o skaniai pavalgyti labai net mėgdavau, teko ieškoti išeities. Mano išsigelbėjimu tapo sporto salė“.
Ūgis - išskirtinumas
„O kas ta mažytė mergaitė?“ – sklandė klausimas tarp žiūrovų Lietuvos kultūrizmo čempionate, kai scenoje išsirikiavo moterų kūno fitneso kategorijos dalyvės. Visų žvilgsniai krypo į 156 cm ūgio Juliją.
„Mano ūgis? Tai visuomet buvo mano išskirtinumas: mokykloje buvau mažiausia, coliukė, studijų laikas – tarp mažųjų. Netgi savo komandoje „Kultūrizmas.net“ aš esu mažiausia. Net treneris besisveikindamas sako „Na, mažas, kaip sekasi?“ – nusijuokia J. Krugliakova. – Anksčiau šiek tiek kompleksuodavau, bet dabar suvokiu, kad tai yra privalumas. Scenoje reikia kažkuo išsiskirti, kažkuo patraukti visų dėmesį. Aš esu pastebima, nes tokio mažo ūgio dalyvių mano kategorijoje yra labai mažai“.
J. Krugliakova priminė, kad dar tik apšilinėja kojas suaugusiųjų varžybose. „Ir tikiuosi, kad kitą kartą žmonės, mane pamatę scenoje, jau sakys „O, žiūrėk, vėl ta mažytė mergaitė!”
Gamtos dovana
24-erių J. Krugliakova sporto salėje pirmą kartą apsilankė prieš šešis metus. „Bet pradžia buvo tokia pati, turbūt, kaip ir daugelio – neaiškios ir netikslingos treniruotės, aerobikos užsiėmimai, na, tiesiog sportas savo malonumui ir kūno formoms pagerinti, - kalbėjo Julija. - Bet toks jau žmogus esu, kad mėgstu varžytis, mėgstu dirbti tikslingai, tad teko pasiryžti ruoštis varžyboms“.
Prieš metus savo jėgas Julija išbandė jaunimo varžybose, o pradėjusi dirbti su treneriu Adoliu Mikelioniu pasiryžo ir didesniam iššūkiui.
„Taip jau motina gamta sutvėrė, kad mano kūno sudėjimas netinka populiariajai bikinio kategorijai. Ir kam man dalyvauti ten, kur yra žymiai didesnė konkurencija bei kur genetiškai netinku, jeigu yra dar viena labai graži kategorija, sukurta būtent man? – klausė J. Krugliakova. - Visi sportininkai turėtų atsižvelgti į savo kūną ir galimybes, ketindami dalyvauti vienoje ar kitoje kategorijoje. Bikinio kategorija yra populiaresnė, tačiau tai nereiškia, jog kūno fitnesas yra neįdomus, jis tiesiog nėra gausus, dalyvių yra mažiau“.
„Tačiau pažiūrėkite, kokio aukšto lygio yra mano varžovės, - tęsė Julija. - Renata Marcinkutė, Daiva Žuvaitienė, Marta Alešiūnaitė, Daiva Varnelienė... Ne kartą Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje titulus iškovojusios sportininkės! Žinoma, norėtųsi, kad varžybose būtų gausesnis mūsų sportininkių skaičius, juk konkurencija skatina dar uoliau stengtis ir dirbti. Bet kaip jau sakiau, kūno fitneso kategorijoje reikia turėti raumeningesnį kūną, o tai nėra vieno mėnesio ar pusės metų darbas. Šioje kategorijoje forma tik gerėja su amžiumi, patirtimi ir įdirbiu“.
Mėgautis gyvenimu
Ne vieną kartą J. Krugliakova girdėjo pastabą: „Tu tik nepersitreniruok, nes tapsi raumeninga, negraži ir vyriška“.
„Graži moteris - gyvenanti harmonijoje pati su savimi ir kurianti darnią aplinką aplink save, - teigė Julija. - Mano nuomone, visai nebūtina sekti paskutines madas, karštligiškai kovoti su savo kūnu sporto salėje, vengti maisto... Pilnai pakanka atrasti savo mėgstamą veiklą, kuri teikia malonumą, kurioje moteris gali save realizuoti. Tai gali būti pasišventimas šeimai, atsidavimas vaikams, kilimas karjeros laiptais, savęs ieškojimas tame pačiame sporte... Graži moteris ta, kuri mėgaujasi gyvenimu“.
Prisiminusi pastabas, kurių kartais sulaukia, Julija nusišypso: „Juk pasportavusi mergina spinduliuoja, kad ji rūpinasi savimi, savo kūno tonusu, organizmu, savo sveikata, tai parodo, kad ji moka planuotis savo laiką, gal prisižiūri mitybą, domisi įvairiomis sporto alternatyvomis, yra aktyvi ir gyvybinga“.
Euforijos jausmas
„Jei kalbame apie varžybinį sportą, tai visi sportininkai tikrai įdeda daug jėgų ne tik sporto salėje, bet ir virtuvėje, o kur dar darbas su savo galva, - teigė Julija. – Fitnesas ir kultūrizmas yra psichologinis sportas – čia viskas priklauso, ar sugebėsi susitvarkyti su savo mintimis. Čempionu netampama, visi čempionai užsitarnauja savo titulą“.
Pasak J. Krugliakovos, jos tikslas varžybose nėra parodyti, kad yra geresnė už varžoves. „Mano tikslas – kiekvienose varžybose būti geresne nei buvau prieš tai. Pradžioje, tai vidinė kova su savimi ir noras įrodyti sau, kad reikia dar tobulėti, juk mano galimybių ribos yra visiškai nežinomos“, - sakė sportininkė.
Mergina prisipažino, kad sunku yra nupasakoti jausmus, kurie verda varžybų dieną. „Nes iki pat išėjimo ant scenos aš būnu alkana, ištroškus, porą dienų negėrus vandens, nuvargus, ir šiaip galiu net būti piktoka, net pats treneris bijo kažką man pasakyti, bet tik užlipus ant scenos mane apima euforija, - prisipažino Julija. - Pasimiršta visi sunkumai ir atsiranda šypsena. Aš tiesiog jaučiu, kaip man smagu ir malonu būti scenoje, nors pozavimas tikrai nėra lengvas dalykas! Bet scenoje jaučiuosi, kaip žuvis vandenyje, gal ne veltui esu pagal horoskopą žuvis?“
Stiprybės simbolis - mama
Paklausta, kas jai suteikia daugiausiai stiprybės, J. Krugliakova nė kiek nesuabejojo. „Mano didžiausia motyvacija yra mano mama! Taip jau nutiko, kad praeitais metais ją užklupo vėžys. Bet ji stipri moteris, ištvėrė visus paskirtus chemoterapijos kursus, sugėrė vaistus, ir nepasidavė, kovojo, kabinosi į gyvenimą, nors mačiau kaip jai buvo sunku, - pasakojo Julija. - Tas mūsų pasiruošimas, dietos ir treniruotės iš tiesų yra tik „gėlytės“ palyginus su tuo, ką tokie žmonės turi atlaikyti“.
„Aš savo mama labai didžiuojuosi, ji ne tik įveikė ligą, ji įveikė save, sugebėjo sau ir kitiems įrodyti, kad įmanoma, o svarbiausia - būtina vėl grįžti į gyvenimą ir darbus! – tęsė sportininkė. - Kai man būna labai sunku pasiruošimo laikotarpiu, mamos pavyzdys mane labai įkvepia ir neleidžia nuleisti rankų, nes žinau, kad visus sunkumus įmanoma įveikti“.
