Jei rinkimų rezultatai nebus klastojami, opozicijos lyderio liberalaus reformatoriaus Viktoro Juščenkos pergalė beveik užtikrinta jau pirmajame ture, įsitikinęs dr. Olehas Soskinas - ekonomistas, buvęs Ukrainos liberalų partijos lyderis, analitinio Visuomenės permainų instituto direktorius ir Ukrainos konservatorių nacionalistų partijos vadovas. Tačiau didžioji dauguma Ukrainos gyventojų netiki, kad prezidento rinkimai bus demokratiški ir skaidrūs.
Iki prezidento rinkimų liko pora dienų. Kaip vertinate situaciją Ukrainoje?
Padėtis labai įtempta, galima sakyti - kritinė. Kova vyksta jau nebe tarp kandidatų kaip asmenybių. Prezidento rinkimai parodys, kuriai civilizacijai Ukraina priklausys.
Į antrąjį turą gali patekti trys kandidatai. Pagrindinė kova vyksta tarp Viktoro Juščenkos - tai kandidatas, kurį remia visos proeuropietiškos Ukrainos jėgas, ir dabartinio premjero Viktoro Janukovičiaus, kuris atstovauja vidinėms Ukrainos klaninėms-korporatyvinėms jėgoms, mes jas vadiname “Bandokratijos režimu”. V. Janukovičių remia ir promaskvietiškos jėgos - reakcingi diktatūros šalininkai visoje posovietinėje erdvėje.
Trečiasis kandidatas - socialistų lyderis Oleksandras Morozas - centro kairės žmogus, jį remia pirmiausia mažų miestų ir kaimų gyventojai. Tai toks “minkštas” kairysis variantas, jau ne komunistas, bet dar ir ne tikras socialdemokratas. Jis žinomas kaip nuoseklus režimo priešininkas, todėl taip pat yra populiarus.
Jeigu rinkimų rezultatai nebus klastojami, bet V. Juščenkai pritrūks balsų iki 50 proc. (mūsų apklausų rezultatai rodo, kad jis surinks mažų mažiausiai 45 proc. balsų), tai į antrąjį turą turėtų išeiti V. Juščenka ir O. Morozas.
Jeigu rinkimų rezultatai bus klastojami, tai į antrą turą su V. Juščenka išeis V. Janukovočius.
Situacijos aštrumas ir lemia paskutinio prezidento kampanijų etapo įvykius.
V. Juščenka - Vakarai, V. Janukovičius - Maskva. Ar tokia takoskyra nėra per daug supaprastintas padėties aiškinimas? Lietuvos spaudoje pasirodė ukrainiečio politologo K. Bondarenko straipsnis, kuriame kalbama, jog rinkimuose bet kuriuo atveju laimės L. Kučma.
Iš pradžių V. Janukovičiaus rinkimų programoje atvirų promaskvietiškų teiginių nebuvo. Jie atsirado po incidento Ivano Frankovskio mieste, kai į V. Janukovičių pataikė studento mestas kiaušinis. V. Janukovičius prarado sąmonę - iš baimės, kad čia pasikėsinimas, jį ištiko nervų sistemos paralyžius.
Po incidento V. Janukovičius ėmė kalbėti, kad nacionalizmas - tai liga, kad nacionalistai neturi ateities, kad rusų kalbai reikia suteikti oficialios kalbos statusą, kad mums reikia dvigubos pilietybės ir visų pirma su Rusija, kad reikia sukurti bendrą ekonominę erdvę ir vieningą Eurazijos konfederaciją ir kad dabar kuo skubiau reikia kurti bendras Rusijos ir Ukrainos valstybines įmones.
V. Janukovičius remiasi Maskva. Galima manyti - jis taip daro tik per rinkimus, nes jam reikalingi rinkėjai. Bet tai netiesa, nes šiuos teiginius palaiko visas partijų blokas, remiantis V. Janukovičių.
Didžiulė politinė jėga, kuri save vadino centristais, atsistojo į kairę - pasisakė už valstybės valdomos ekonomikos modelį: tam tikrą klaninės-korporatyvinės ekonomikos ir valstybinio direktyvinio socializmo mišinį.
Todėl negalima sakyti, kad tarp V. Juščenkos ir V. Janukovičiaus nėra sisteminio prieštaravimo. Jis yra ir aiškiai išreikštas.
V. Juščenka aiškiai pasisako už Ukrainos integraciją į euroatlantines struktūras - ir kaip žmogus, ir kaip tokią poziciją reiškiančių politinių jėgų atstovas. V. Janukovičius ir jo blokas pasisako už Ukrainos integraciją su Rusija ir kitomis NVS šalimis, už konfederacijos sukūrimą.
Dabar dėl L. Kučmos. Kad kova vyksta dėl to, jog dabartinis prezidentas išlaikytų postą savo rankose - taip, tokį scenarijų taip pat reikia turėti omeny.
Žinoma, L. Kučma, kuris vadovauja “prezidentinės šeimos” klanui, neatiduos valdžios tiesiog taip. Akivaizdu, kad grupė, kuriai jis atstovauja, kovos, norėdama išlaikyti Ukrainos ekonomikos ir visos valstybės kontrolę.
Kaip jis gali tą kontrolę išlaikyti? Yra variantas ir jis dabar įgyvendinamas: pirmame ture susiduria V. Juščenka ir V. Janukovičius, tada pradeda vykti inscenizuotos provokacijos, politiniai bei fiziniai susidūrimai ir taip rinkimai sužlugdomi.
Yra parengti specialūs būriai, kurie susideda iš specialiųjų tarnybų darbuotojų, nepriklausomas 5 kanalas parodė vienus tokius mokymus iš Krymo poligono, kaip jie daužo parduotuvių vitrinas, apverčia automobilius - planuojama, kad bus daužomos vitrinos, kur specialiai bus iškabinti V. Janukovičiaus plakatai, o provokatoriai bus apsirengę taip, kad atrodys esantys V. Juščenkos rėmėjai - “Juščenkai TAIP” ant marškinėlių ir pan., jie siaubs parduotuves ir mašinas, veršis į rinkimų apylinkes, ypač Vakarų Ukrainoje ir Kijeve, padeginės pastatus - valstybines įstaigas, ir visa tai leis L. Kučmai paskelbti nepaprastąją padėtį.
Bus duotas įsakymas veikti kariuomenei, kuri šiandien yra apsupusi Kijevą, bus paleistos specialiai parengtų nusikaltėlių grupės ir “juodieji eskadronai”, pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai, kurie jau buvo naudojami rengiant politines žmogžudystes.
L. Kučma kreipsis į Centrinę rinkimų komisiją (CRK), įves nepaprastąją padėtį, susirinks dalis Parlamento, jie jį palaikys kokiais 220 balsų, tada CRK kreipsis į Aukščiausiąjį Teismą, kad rinkimų pirmasis turas būtų paskelbti neįvykusiu.
Tokiu atveju L. Kučmos įgaliojimai pratęsiami, po to prasideda suėmimai, opozicijos lyderiai pasitraukia iš šalies, o vėliau situacija klostosi kaip Baltarusijoje, Azerbaidžane ar Rusijoje - įgyvendinamas švelnesnis ar atviresnis perversmo variantas, skelbiami valdžios kontroliuojami rinkimai, tada kovo mėnesį L. Kučma kandidatuoja trečią kartą ir vėl tampa prezidentu. Arba vykdoma politinė reforma ir kas nors kitas, pavyzdžiui, O. Morozas arba L. Kučmos administracijos vadovas V. Medvedčiukas tampa prezidentu, o L. Kučma - premjeru su plačiais įgaliojimais.
Toks variantas įmanomas ir šiandien L. Kučma jam aktyviai ruošiasi. Trijų diktatorių, kurie susidorojo su pilietine visuomene ir demokratija savo šalyse - Lukašenkos, Alijevo ir Putino atvykimas į Kijevą yra kartu ir diktatūros “madų” demonstravimas - visa tai galima padaryti Ukrainoje: galima “padaryti tvarką” ir sukurti Eurazijos konfederaciją.
Toks variantas labiausiai patiktų L. Kučmai ir jo klanui, kuris šiandien valdo milijardus dolerių ir yra įtakingiausias Ukrainoje.
Kokią visuomenės reakciją prognozuojate?
Pateiksiu pavyzdį, kuris leidžia numatyti visuomenės reakciją.
Buvo rengiamasi įgyvendinti masinio rinkimų rezultatų klastojimo planą įsteigiant Rusijoje 420 balsavimo apylinkių. Kiekviena apylinkė - iki 3000 balsų. Esą Rusijoje gyvena daugybė ukrainiečių, jie balsuoja ir palaiko V. Janukovičių. Kontroliuoti, kaip Rusijoje vyks balsavimas, būtų neįmanoma, ir tai būtų buvęs tikrai geras derlius V. Janukovičiui - apie pusantro milijono balsų.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija šį projektą parėmė, CRK taip pat iš esmės su tuo sutiko. Jiems beliko šį sprendimą tik patvirtinti, tai turėjo būti padaryta praeitą šeštadienį, spalio 23 dieną.
Visų opoziciją sudarančių jėgų kvietimu Kijeve šeštadienį susirinko 200 tūkst. žmonių.
Šeštadienį autobusu grįžau į Kijevą iš Poltavos srities, pats mačiau, kaip buvo užtveriami keliai ir žmonėms buvo neleidžiama važiuoti į demonstraciją. Milicininkai keliuose stovėjo ginkluoti, stabdė eismą ir grasino vairuotojams, kad jeigu jie veš žmones į demonstraciją, bus atimamos teisės ir jie turėsią daug problemų, nes automobiliuose bus “atrasta” narkotikų arba sprogmenų.
Pusei milijono žmonių kelias į Kijevą buvo užblokuotas, iš Vakarų Ukrainos važiavo tušti traukiniai, nes Ukrainos susisiekimo ministerijos nurodymu bilietai į Kijevą nebuvo parduodami.
Tačiau vis tiek susirinko 200 tūkst. žmonių. Opozicijai, vadovaujamai V. Juščenkos, pavyko užkirsti kelią neteisėtam CRK sprendimui.
Rinkimų klastojimo planas, kuriuo siekta V. Janukovičiui duoti pusantro milijono neegzistuojančių balsų, sužlugo. Ir jį sužlugdė ne kas kitas, o Ukrainos visuomenė.
Pirmadienį ir antradienį (spalio 25 ir 26 d.) Lvove vyko didžiulės jaunimo demonstracijos, pirmadienį 10 tūkst., antradienį - 30 tūkst. studentų - jie protestavo prieš studentų areštus. Ukrainoje suimta apie tūkstantį jaunimo organizacijos “Laikas” (“Pora”) narių. Tai taip pat rodo, kad žmonės netylės.
Paskutinis pavyzdys - trečiadienį į susitikimą su Juščenka Čerkasuose atėjo 45 tūkst., žmonių. Tai didžiulis skaičius, turint omenyje, kad iš viso Čerkasuose gyvena 260 tūkst. gyventojų. Žmonių niekas nevertė eiti, atvirkščiai - jiems buvo grasinama.
Tikėtina, kad po rinkimų Kijevo centrinėse gatvėse per kelias dienas susirinks apie milijoną protestuojančių žmonių. Jei taip atsitiks, valdžiai bus sunkiau ryžtis klastoti rinkimų rezultatus, išvaikyti demonstraciją ar griebtis jėgos.
Tačiau nereikia pamiršti, kad yra informacijos apie netikras balsavimo urnas Rytų Ukrainoje.
Donecko, Lugansko apskrityse, pirmiausia nedideliems miesteliams ir kaimams, kur beveik nėra kelių, kur gyventojai yra labai įbauginti, jau paruoštos balsavimo urnų kopijos, į kurias jau sumesti biuleteniai pagal rinkėjų sąrašus.
Pasibaigus rinkimams tomis urnomis turi būti pakeistos tikrosios. Viskas bus “švaru” - biuletenių numeriai sutaps su tikrais, bet balsai juose bus tik už V. Janukovičių. Tai pats pavojingiausias žaidimas, kurį gali įgyvendinti šiandieninė Ukrainos valdžia tam, kad V. Janukovičius po pirmojo turo turėtų geresnę poziciją. Jeigu nebus įgyvendintas pirmasis - rinkimų sužlugdymo - planas.
Kokios Vakarų reakcijos tikisi Ukrainos demokratai tuo atveju, jeigu bus bandoma sužlugdyti rinkimus arba klastoti jų rezultatus?
Vakaruose turi būti areštuotos visos finansinės sąskaitos ir nekilnojamasis turtas, kurį turi režimo lyderiai ir jų pavaldiniai bei giminės. Sąskaitų sąrašai yra žinomi. Tie žmonės turi būti paskelbti Vakaruose persona non grata.
Jeigu prasidės masiniai suėmimai ir represijos, demokratinė Ukrainos opozicija trauksis į Vakarus, žmonės bandys pereiti sieną ir patekti į Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją. Mes tikimės ES, JAV ir kitų demokratinių valstybių palaikymo.
Aišku, kad kils didelis pasipriešinimas režimui ir jis tikrai peraugs į ginkluotą nacionalinio išsivadavimo judėjimą. Tokiu atveju tikimės iš Vakarų informacinės, organizacinės ir finansinės paramos. Viliamės, kad mus ypač parems Lenkija, Čekija, Vengrija ir, žinoma, Baltijos šalys.
Kompromiso nebus - tą reikia žinoti. Ukrainoje prasidės pilietinis karas su visais jo padariniais.
Mūsų instituto tyrimai rodo, kad V. Juščenka turi visus šansus laimėti pirmajame ture. Nelaimėti jis gali tik tuo atveju, jeigu rinkimų rezultatai bus falsifikuojami arba prasidės fizinis susidorojimas su opozicijos lyderiais ir protestuojančia visuomene.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Audra Čepkauskaitė
Daugiau informacijos - http://soskin.info/e-index.php
Juozas Ruzgys: Ukrainietiška demokratija ir "dingę" ja besidomintys lietuviai (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_223563)
