Europarlamentarė Ona Juknevičienė prašo Europos Komisijos ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymas ir priimtos pataisos neprieštarauja ES teisei.
O. Juknevičienės pranešime rašoma, kad minėtos pataisos, įteisinančios „Leo LT“ steigimą, šitaip sukuria vienos bendrovės kapitalo koncentraciją energetikos sistemoje.
Europarlamentarė siekia išsiaiškinti, ar nacionalinį investuotoją steigiančios šalys prieš tai kreipėsi į Europos Komisiją dėl reikiamų ir ar privalėjo kreiptis.
Pati O. Juknevičienė teigia, kad bendrąsias elektros energijos vidaus rinkos taisykles apibrėžianti ES direktyva reikalauja atskirti paskirstymo sistemos operatorių ir elektros energijos gamybos (tiekimo) bendrovių nuosavybę bei valdymo struktūras.
Lietuvos europarlamentarai anksčiau įspėjo, kad nacionalinio investuotojo bendrovė gali būti Briuselio „išbrokuota“.
Ypač kritikuotas sprendimas į vieną bendrovę sujungti elektros energijos gamybos, tiekimo, skirstymo rinkas, nors dar prieš kelerius metus Lietuva, vykdydama ES reikalavimus, atliko priešingą veiksmą.
Eugenijus Maldeikis tvirtino, kad ES susidomėjimas naujos atominės elektrinės statyba Lietuvoje yra labai didelis, „nes nuo to projekto sėkmės priklausys visos Europos branduolinės energetikos ateitis“.
Todėl, anot europarlamentaro, neturi būti jokių abejonių dėl projekto skaidrumo ir ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės normų atitikimo.
Panašių nuogąstavimų buvo kilę ir Seimo nariams, kai Atominės elektrinės įstatymo pataisos svarstytos Seime.
Tačiau valdančioji koalicija užtikrino, kad jokių neatitikimų nėra.
„Leo LT“ numatoma steigti, sujungiant valstybės valdomas „Lietuvos energijos“ ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) akcijas bei privačios „NDX energijos“ valdomas bendrovės VST akcijas.
„Leo LT“ sutarčių projektai numato, kad „NDX energija“ valdys 38,3 proc. akcijų, valstybė - 61,7 proc. energetikos milžino akcijų.
Bendrovė turėtų įgyvendinti svarbiausius energetikos projektus - tiesti elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją bei dalyvauti naujos atominės elektrinės statyboje.
