Nyderlanduose trečiadienį vyksta referendumas dėl svarbios Europos Sąjungos sutarties su Ukraina, kurį inicijavo euroskeptiški vietos judėjimai ir kuris laikomas visuomenės nuomonės apie ryšius su Briuseliu barometru.
Balsavimo apylinkės visoje šalyje buvo atidarytos 5 val. 30 min. (8 val. 30 min. Lietuvos laiku).
Balsavimo pradžia buvo gana vangi, olandams neskubant pareikšti savo valios šiame patariamojo pobūdžio referendume, kuriame sprendžiama, ar pritarti glaudesniems ryšiams su Kijevu.
Šio referendumo rezultatų nekantriai laukiama ir Vakaruose, ir Maskvoje, o galimas olandų „ne“ prieš dvejus metus pasirašytai ES Asociacijos sutarčiai su Ukraina taptų rimtu galvos skausmu Bendrijai.
„Manau, gerai, kad vyksta referendumas ir turime galimybę pasakyti, ką galvojame apie Briuselį. Tai svarbu“, – naujienų agentūrai AFP sakė 49 metų Bertas, atidavęs savo balsą.
Balsavimo išvakarėse paskelbti viešosios nuomonės apklausų rezultatai rodė, kad nedidelę persvarą turi vadinamosios ES Asociacijos sutarties su Ukraina, kuri daugiausia skatina prekybą, priešininkų stovykla.
„Nuomonės dėl susitarimo su Ukraina smarkiai išsiskiria ir tuo pat metu esama didelės grupės žmonių, kurie apskritai neturi nuomonės šiuo klausimu“, – antradienį pažymėjo viešosios nuomonės tyrimų agentūra „Ipsos“.
Pasak jos, iš pastarosiomis dienomis apklaustų žmonių 37 proc. nurodė, jog balsuos prieš susitarimą, maždaug 33 proc. sakė jam pritarsiantys, o likę respondentai dar nebuvo apsisprendę.
Kitoje apklausoje, kuri buvo atlikta laikraščio „Volkskrant“ užsakymu, 47 proc. respondentų pasisakė prieš susitarimą, 36 proc. nurodė jį remiantys, o 18 proc. tyrime dalyvavusių žmonių sakė dar neapsisprendę, kaip balsuos trečiadienį.
Po vangios balsavimo pradžios ir neaktyvios agitacinės kampanijos dabar su nerimu laukiama, ar rinkėjų, kurių iš viso yra apie 12,5 mln., aktyvumas viršys 30 proc., kurių reikia, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu.
„Nyderlandų vidaus diskusijos“
Balsavimo rezultatų su nerimu bus laukiama ir Ukrainoje, kur 2014-aisiais proeuropinės jėgos nuvertė Maskvos remtą šalies vadovybę ir ėmėsi aktyvių žingsnių užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais.
Pastarosiomis savaitėmis Nyderlanduose su specialiais vizitais lankėsi kai kurie aukščiausi Ukrainos ministrai ir kiti pareigūnai, stengęsi padėti sutelkti didesnį olandų visuomenės palaikymą šiam susitarimui.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka išreiškė įsitikinimą, kad olandai pritars sutarčiai, ir įspėjo, kad jo šalis neturėtų nukentėti dėl „Nyderlandų vidaus diskusijų apie Europos Sąjungos ateitį“.
Plebiscito organizatoriai euroskeptikai pripažįsta, kad šis balsavimas iš esmės inicijuotas ne dėl Ukrainos, o kaip patogi platforma stumti platesnę euroskeptišką darbotvarkę ir pasiekti, kad piliečių balsas būtų geriau girdimas Briuselyje.
Olandų kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos lyderis, antiimigracinių pažiūrų Geertas Wildersas trečiadienį anksti ryte socialiniame tinkle „Twitter“ kreipėsi į savo šalininkus, ragindamas juos atiduoti savo balsą plebiscite: „Visi balsuokite šiandien. Ir balsuokite „prieš“!
Šios sutarties šalininkai tvirtina, kad Bendrijai svarbu įgyvendinti tokius susitarimus, kad būtų sustiprintas stabilumas prie jos sienų.
Buvęs Europarlamento narys Michielis van Hultenas, vienas iš aktyvių susitarimo su Ukraina šalininkų, antradienio vakarą televizijos debatuose sakė: „Kalbama apie Ukrainos žmones, kurie, kaip ir mes, nori laisvės, demokratijos ir gerovės“.
Tuo tarpu referendumo iniciatoriai neslepia, kad jiems rūpi ne Ukraina, o šį plebiscitą jie organizavo siekdami stumti savo platesnę euroskeptišką darbotvarkę.
„Turite suvokti – mums nerūpi Ukraina“, – praėjusią savaitę vienam olandų laikraščiui sakė susitarimo priešininkų stovyklos lyderis, pridūręs, kad jie „naudojasi visomis galimybėmis kurstyti įtampą tarp Nyderlandų ir ES“.
Referendumas buvo inicijuotas pagal naują įstatymą, kuris suteikia teisę piliečiams retroaktyviai pareikšti savo nuomonę apie teisėkūros sprendimus, jei surenkama pakankamai jų parašų plebiscitui organizuoti.
„Neplanuota žala“ Kijevui
Nyderlandai yra vienintelė ES narė, dar neratifikavusi to susitarimo su Ukraina, kurį jau palaimino Olandijos parlamento žemieji ir aukštieji rūmai.
Olandų rinkėjams „iš tiesų tai nėra tik balsavimas, susijęs su Ukraina. Tai veikiau yra tik pirmasis pasitaikęs klausimas po to, kai įsigaliojo įstatymas (dėl referendumų)“, sakė Hagos pasaulinio teisingumo instituto vyresnysis tyrėjas Aaronas Matta.
„Aš šį susitarimą su Ukraina matau labiau kaip „neplanuotą žalą“ didesniame mūšyje su Briuseliu“, - sakė A.Matta naujienų agentūrai AFP.
Jis įspėjo apie platesnes pasekmes tiek Nyderlandų premjero Marko Rutte vyriausybei, tiek Kijevui, jei susitarimas bus atmestas olandų rinkėjų.
„Nors rezultatai bus neprivalomojo pobūdžio, Nyderlandų vyriausybei teks priimti kažkokį politinį sprendimą. Ji bus įstumta į keblią padėtį ir bus priversta gelbėti savo reputaciją“, – sakė jis.
„Nyderlandams galbūt reikės rasti kažkokį būdą nedalyvauti šiame susitarime“, – pridūrė A.Matta.
Ir liberalas M.Rutte, ir jaunesnioji valdančiosios koalicijos partnerė - Darbo partija, ragino piliečius referendume balsuoti už susitarimą su Ukraina.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo ruožtu įspėjo, kad olandų „ne“ šiam susitarimui „gali atverti duris krizei kontinente“.
Tačiau M.Rutte vyriausybė aktyviai nedalyvavo agitacinėje kampanijoje, sakydama, jog palauks referendumo rezultatų ir tik tuomet spręs, kokių žingsnių toliau imtis.
Tokia M.Rutte pozicija atrodo kiek keistai, turint galvoje, kad Nyderlandai šį pusmetį pirmininkauja ES.
„Žinia Britanijos elektoratui“
Maskva, remianti prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose, nepatenkinta Kijevo pastangomis suartėti su Vakarais ir liktų labai patenkinta, jei balsavimu jam būtų užkirstas kelias plėtoti santykius su Briuseliu.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos paragino olandus palaikyti Ukrainą.
„Mes manome, kad asociacijos susitarimas atitinka Ukrainos, Nyderlandų ir visos Europos interesus“, – sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Elizabeth Trudeau.
Apžvalgininkai priduria, kad susitarimo priešininkų pergalė trečiadienio referendume pasiųstų blogą žinią prieš birželio 23 dieną Didžiojoje Britanijoje numatytą plebiscitą dėl vadinamojo „Brexit“ (Britanijos pasitraukimo) scenarijaus, kai rinkėjai spręs, ar šalis turi toliau likti 28 valstybių bloko nare.
Atidavęs savo balsą Hagos priemiestyje esančioje mokykloje G.Wildersas sakė, kad olandų referendumas galėtų tapti paskata britų rinkėjams birželį vyksiančiame plebiscite pasisakyti už pasitraukimą iš ES.
„Ši diena galėtų būti Europos Sąjungos, kokią mes ją matome šiandien, pabaigos pradžia, ir tai būtų labai šaunu“, – sakė jis.
„Šiandien sprendžia ne Briuselis. Ne haga. Tai olandų žmonės sprendžia savo ateitį“, - sakė jis ir sveikino tai, ką jis pavadino „Olandijos patriotiniu pavasariu“.
Euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as pirmadienį viešėjo Amsterdame, į kurį atvyko išreikšti palaikymo sutarties su Ukraina priešininkų stovyklai.
„Sutarties atmetimas šiame referendume pasiųstų reikšmingą žinią Britanijos elektoratui, kad ne mes vieni galvojame, jog kažkas iš esmės įvyko ne taip su tuo, kur suka ES“, – sakė N.Farage'as aidint plojimams.
Įtarimai dėl Rusijos manipuliacijų
Referendumo kampaniją Nyderlanduose lydėjo įtarimai dėl Rusijos manipuliavimo, kuriuos pakurstė Maskvos pareiškimai apie Ukrainoje įsigalėjusį fašizmą, jos įspėjimai, kad pritarus susitarimui bus atvertos visos sienos tarp ES ir Ukrainos, taip pat pasirodęs vaizdo įrašas, kuriame grasinama teroro išpuoliu, jei olandai atmes šią sutartį.
Daug olandų taip pat mano, kad jei jie pritars susitarimui, bus atvertas kelias Ukrainos narystei Bendrijoje.
Tačiau iš tikrųjų jų pritarimas sutarčiai neatidarys ES sienų ir negarantuos Ukrainai narystės ES, o šio pakto priešininkų pergalė nesužlugdys Asociacijos sutarties.
Europos Komisijos atstovas spaudai Margaritis Schinas antradienį priminė, kad politinės susitarimo nuostatos „jau laikinai taikomos“ nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos, o sutarties ekonominė dalis - dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (Deep and Comprehensive Free Trade Area, DCFTA) – pradėta įgyvendinti šių metų sausio 1-ąją.
„Laikino taikymo“ sustabdymui būtų reikalingas visų ES valstybių pritarimas, o tai yra mažai tikėtina.
