Kai keikiate savo viršininką, tai nepamirškite, kad kaip tik jis susirado jus ir priėmė į darbą. Jei jūs pats būtumėt elgęsis kitaip, tai ir dabartinės pasekmės būtų visai kitokios.
Pikti viršininkai dažniausiai tėra tik mūsų pačių atspindys veidrodyje. Daugelis dirbančių moterų su savo šeimos nariais elgiasi taip, kaip darbe su jomis elgiasi jų viršininkai. Juk kiek žmonių pamato menkiausią krislelį kaimyno akyje, o savo akyje nepastebėtų nė rąsto. Tai, ką aš išspinduliuoju, sustiprėja ir sugrįžta atgal pas mane. Tai reikia kuo tvirčiau įsikalti į galvą ir tada kiekviena situacija, kurioje jūs tuo momentu tariamai ne savo valia atsiduriate, jums iš karto pasidarys aiški.
Ušė, mano gera draugė, kartą aptiko savo draugės madingų drabužių parduotuvėje kenksmingą vabzdį. Kadangi jos abi nekaip sugyveno su gretimos parduotuvės nuomininke, tai pirmoji jų mintis buvo paslapčiomis nunešti jį į tą parduotuvę ir paleisti. Tačiau Ušė staiga krūptelėjo ir gerokai sumišusi sulemeno: „Ne, ne, gink Dieve, geriau taip nedarykime, nes juk tai dešimteriopai sugrįš pas mus pačias!" Visi ėmė juoktis iš tokios jos reakcijos, tačiau iš tikrųjų Ušė pataikė tiesiai į akį: kas laiku pastebi pavojų, tam nesunku jo išvengti. Ir jums reikėtų elgtis taip, kaip pasielgė Ušė, nes tik niekad iš akių neišleidžiami psichiniai, dvasiniai dėsningumai taps jūsų antrąja prigimtimi, jūsų įpročiu. Niekam nelinkėkite blogo. Jei jūs visiems linkite laimės, harmonijos, sveikatos ir kitokių gerų dalykų, tai iš esmės elgiatės labai egoistiškai, nes kartu to linkite sau pačiam. Pagalvokite ir apie tai, kad, jei ką nors pasiųsite velniop, tai kaip tik tai ir padarys jums pačiam jūsų pasąmonė, nes toks jūsų įsakymas, ir jam įgyvendinti reikalinga jūsų energija. Todėl ten keliausite jūs. Juk tas, kuriam jūs linkite tokių dalykų, gali jums tą akimirką širdies gilumoje linkėti viso geriausio. Juk labai sunku atspėti, ką kiti apie tave galvoja. Gal tas asmuo tuo metu puikiausiai sutaria pats su savimi ir su visu pasauliu, todėl jūsų prakeikimas, į kurį įdėjote tiek pykčio, visiškai nepalies jo. Tai kur jam tada dėtis? Aišku, kad jam belieka vienas kelias — grįžti atgal pas jus! Jei nuojauta sako jums, kad kažkas jus keikia, pasiųskite jam gerą, teigiamą mintį, ir jo blogos mintys tada turės sugrįžti pas jį patį. Vieno gerai žinomo JAV teisėjo, kuris ilgai gyveno Indijoje, kartą kažkas paklausė: „Pone teisėjau, ką jūs pasakytumėt, jei viso pasaulio juodieji magai jus prakeiktų?" Teisėjas šypsodamasis atsakė" „Aš jiems pasakyčiau: Kakarieku!" Jis suprato, kad jei jis pats niekam nelinkės blogo, o tik ramybės pats sau ir visam pasauliui, tai joks blogis prie jo neprilips.
Dievulėliau, kaip viskas paprasta: tai, ko mes nesiunčiame patys, to ir priimti negalėsime. Suprantama, kai į neapykantą atsakome neapykanta, tai jos sustiprina viena kitą ir jų poveikis tada grįžta atgal pas siuntėją. Taigi kiekvieno prakeiksmai kaip koks bumerangas grįžta pas jį patį. Žmonės, kurie bijosi kitų žmonių prakeikimų, tik sustiprina vėlesnį poveikį savo didžiule baimės energija ir dėl galimo poveikio galiausiai lieka kalti patys, nes jie priėmė grėsmės idėją ir paskui nukreipė ją prieš pačius save.
Lankydamasis Filipinuose, šalies šiaurėje susipažinau su sena ifugajų genties moterim. Kartu su turistų grupe aš ten apžiūrinėjau nepaprastai gražias ryžių terasas. Keli čiabuviai kaimelyje pademonstravo savo šokius, o kiek vėliau, kai turistai sugrįžo į savo viešbutį, aš kartu su gide išėjau į kaimelį ramiai, kitų turistų netrukdomas, pafilmuoti. Mano palydovė, filipinietė, ilgokai dirbusi Vokietijoje medicinos sesele ir gerai pramokusi vokiškai, papasakojo, kad ta senoji moteris garsėjanti stebuklingais išgydymais. Tai ji daranti tokiu būdu: savo pacientams sukelianti transo būseną, o tada skaudančias vietas paliečianti šventojo kaulais. Daugelis jų tada labai greitai pasveiksta. Už kelis dolerius burtininkė man išdavė paslaptį, kad stebuklingus šventojo kaulus jos motinai pavogė jau prieš daugelį metų ir nuo tada vietoj jų jos naudojančios paprasto šuns kaulus. Taigi svarbu ne pati relikvija, svarbu tikėjimas. Ir šiuo atveju padėdavo ne kaulai, tai gerai suprato ir ši paprasta ifugajų moteris.
Taigi nekreipkite dėmesio į visus tuos niekus, kuriuos jums stengiasi įbrukti kaip kažkokius laimę nešančius amuletus ir panašiai. Iš to tiesiog daug kas gerai pasipelno. Šio biznio metinė apyvarta siekia ne milijonus, o net milijardus markių, o tai dar kartą parodo, kaip žmonės trokšta laimės, turto, sveikatos. Aš pirmąjį talismaną gavau, kai man buvo tik dvylika metų: tėvai man tada padovanojo sidabrinį vandenį su grandinėle, kad galėčiau nešiotis jį ant kaklo. Po vienų karštų sportinių varžybų mokykloje su siaubu pamačiau, kad mano talismano, kurį gavau dovanų vos prieš porą savaičių, nebėra — per susistumdymą jis dingo. Kai nusiminęs grįžau namo, mano tėvas, kuriam tas praradimas irgi buvo labai nemaloni staigmena, nes tuo metu jie vertėsi gana sunkiai, pasakė: „Na, nieko, kitą gimimo dieną nupirksiu tau naują, matyt, kad tas buvo skirtas ne tau!" Lygiai po metų gavau naują talismaną ir, atrodo, šį kartą jau tokį, kuris buvo skirtas tikrai man, nes išnešiojau jį nepametęs daug metų. Tai kas, kad tas talismanas buvo lygiai toks pat, kaip ir senasis — pasikeitė mano požiūris į jį. O tai kaip tik ir buvo svarbiausia.
dykai.lt
