Šiuo metu artėja šios Vakarų Afrikos valstybės kaimynių nustatytas terminas praėjusią savaitę įvykdytam perversmui atšaukti.
Pučistai tarptautiniam perversmo pasmerkimui atsakė ir diplomatinėmis priemonėmis – nutraukė karinį paktą su Prancūzija ir atšaukė ambasadorius iš Paryžiaus bei Vašingtono, taip pat iš Togo ir Nigerijos.
Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) nurodė chuntai iki sekmadienio grąžinti į valdžią demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Bazoumą kurį liepos 26 dieną nuvertė jo paties gvardija ir pagrasino, kad priešingu atveju galima ginkluota intervencija.
Regiono kariuomenių vadai yra atvykę į Nigerijos sostinę Abudžą aptarti tokios intervencijos galimybės, tačiau Nigerijos prezidentas Bola Tinubu ketvirtadienį bloko delegacijoms paliepė daryti viską, ko reikia, kad būtų pasiektas taikus sprendimas.
Į Nigerį pasiųsta ECOWAS delegacija išvyko nesusitikusi su perversmą įvykdžiusios chuntos lyderiu, penktadienį sakė vienas delegacijos narys.
Jo teigimu, ECOWAS delegacija į Niamėjų atvyko ketvirtadienį, bet, priešingai nei buvo planuota, nepraleido ten nakties ir nesusitiko nei su perversmininkų lyderiu generolu Abdourahamane Tchiani, nei su nušalintu prezidentu M. Bazoumu.
Nigerio chunta įspėjo, kad į jėgą atsakys jėga.
„Bet kokia agresija ar bandymas griebtis agresijos prieš (...) Nigerį iškart be perspėjimo sulauks Nigerio gynybos ir saugumo pajėgų atsako prieš kurią nors [ECOWAS] narę“, – sakoma vieno iš pučistų pareiškime, vėlai ketvirtadienį perskaitytame per nacionalinę televiziją.
Visgi, anot jo, išimtis taikoma Nigerio atžvilgiu draugiškoms šalims – tai užuomina į Burkina Fasą ir Malį, kaimynines valstybes, kuriose pastaraisiais metais taip pat įvyko kariniai perversmai.
Šių šalių chuntos įspėjo, kad bet kokia karinė intervencija Nigeryje prilygtų karo paskelbimui joms.
Nigerija, Vakarų Afrikos karinė ir ekonominė galia, šiuo metu pirmininkauja ECOWAS ir yra pažadėjusi griežtai kovoti su perversmais. Blokas Nigeriui jau įvedė prekybos ir finansines sankcijas.
Senegalas ketvirtadienį pareiškė, kad dalyvaus karinėje intervencijoje, jei jos imtis nuspręstų ECOWAS.
Rusija penktadienį pareiškė, kad išorinė intervencija nepagerintų padėties Nigeryje.
„Mažai tikėtina, kad kokių nors neregioninių pajėgų įsikišimas gali pakeisti situaciją į gerąją pusę“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad Rusija labai atidžiai stebi situaciją ir yra susirūpinusi dėl regione kylančios įtampos.
Tuo metu M. Bazoumas, kurį nuo jo nušalinimo kartu su šeima laiko perversmininkai, ketvirtadienį sakė, kad jei pučas pavyks, „tai turės pražūtingų pasekmių mūsų šaliai, mūsų regionui ir visam pasauliui“.
Laikraščio „The Washington Post“ skiltyje – pirmame ilgesniame pareiškime po sulaikymo – jis paragino JAV vyriausybę ir visą tarptautinę bendruomenę padėti Nigeriui atkurti konstitucinę tvarką.
Nepasitenkinimas Prancūzija
Ketvirtadienį, švenčiant 1960 metais paskelbtos nepriklausomybės nuo Prancūzijos metines, visame Nigeryje tūkstančiai žmonių susirinko palaikyti perversmo lyderių. Kai kas mojavo didžiulėmis Rusijos vėliavomis ir skandavo prieš Prancūziją nukreiptus šūkius.
Regione stiprėja antiprancūziškos nuotaikos, o Rusijos aktyvumas, dažnai pasitelkiant privačią karinę samdinių grupę „Wagner“, didėja.
Savo laiške M. Bazumas įspėjo, kad Nigerio kaimynai vis dažniau kviečiasi „nusikalstamus Rusijos samdinius, tokius kaip „Wagner“, pažeisdami savo žmonių teises ir orumą“.
„Visas Sachelio regionas gali patekti Rusijos įtakon per „Wagner“, kurios žiaurus terorizmas visiškai pasimatė Ukrainoje“, – sakė jis.
Visgi atrodo, kad tokie nuogąstavimai nesukėlė nerimo Niamėjuje susirinkusiai miniai, kuri skandavo „Šalin Prancūziją“, „Tegyvuoja Rusija, tegyvuoja [Vladimiras] Putinas“.
Ketvirtadienį chunta taip pat paskelbė, kad nutraukia Niamėjaus ir Paryžiaus karinius susitarimus, taip parodydama savo nepasitenkinimą buvusia valdytoja.
Paryžius taip pat atsidūrė tarp keturių sostinių, iš kurių chunta atšaukė savo ambasadorius.
Nigerio nepaprastųjų ir įgaliotųjų ambasadorių Prancūzijoje, Nigerijoje, Toge ir JAV pareigos nutraukiamos, skelbė ji.
Nigeriui buvo skirtas svarbus vaidmuo Vakarų kovos su Sachelio regioną nuo 2012 metų kamuojančiu džihadistų sukilimu strategijose. Prancūzija ir Jungtinės Valstijos šioje šalyje dislokavo atitinkamai apie 1 500 ir 1 000 karių.
63-ejų M. Bazoumas savo rinkimų pergalę šventė 2021 metais. Tai buvo pirmas kartas, kai Nigeryje buvo taikiai perduota valdžia.
Jis ėmėsi vadovauti šaliai, kuri nuo nepriklausomybės atgavimo patyrė keturis ankstesnius perversmus, ir išgyveno du ankstesnius bandymus įvykdyti pučą.
Pernai pasitraukusi iš Malio ir Burkina Faso, Prancūzija perorientavo savo kovos su džihadistais misiją į Nigerį.
