Jau kitą savaitę Lietuvoje įsigalios aplinkos ministro įsakymas, kuriuo 10 kartų griežtinama brakonierių atsakomybė už gyvajai gamtai padarytą žalą. Nuo vasario griežčiau bus baudžiami ir brakonieriaujantys žvejai. Tačiau geri norai didina ir kyšininkavimo riziką, o ją pašalinti bent iš dalies padėtų gamtosaugos inspektorių skatinimo fondas.
Nuo sausio 15 d. šalyje įsigalios aplinkos ministro įsakymas, kuriuo už padarytą žalą laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms bus baudžiama 10 kartų griežiau. Iniciatyva nustatyti griežtesnes bausmes brakonieriams priklauso dabartiniam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui.
„Po įvykių Šiaulių rajone paprašiau specialistų pateikti, kokia yra brakonierių atsakomybė, ir, tiesą sakant, mane šokiravo paaiškėjus, kad labiau apsimoka brakonieriauti, nei pirkti mėsą prekybos centre“, – baisėjosi V. Mazuronis. Vien todėl ministras įpareigojo skubiai parengti įsakymą, kuriuo baudos brakonieriams už gamtai padarytą žalą būtų gerokai padidintos.
Taip baudos už neteisėtai sumedžiotą briedį, taurųjį elnią ir danielių padidintos nuo 1 750 iki 17 500 Lt. Už šių žinduolių patelę ar jauniklį – nuo 1 050 iki 10 500 Lt. Ypač griežtos bausmės nusipelnys brakonieriai, jei jie sunaikins, pavyzdžiui, vaikingą danieliaus patelę arba tą patelę, kuri vedžioja (maitina) jauniklį. Tokiu atveju bauda siektų net iki 21 tūkst. Lt. Už nušautą šerną ir stirną teks pakloti 5 000 Lt (buvo 500 Lt), už šių žvėrių jauniklius – 3 000 Lt (buvo 300 Lt).
Dešimt kartų padidinti įkainiai už neteisėtai sumedžiotą vilką (iki 3 000 Lt), barsuką (iki 3 000 Lt), bebrą ir pilkąjį kiškį (iki 1 000 Lt). Už kitus sunaikintus žinduolius, išskyrus pelinius graužikus ir tuos, kurie įrašyti į Invazinių rūšių sąrašą, nuo šiol teks mokėti nebe 50, o 500 Lt.
Įvykis pakeitė nuomonę
Ne tik ministrą, bet ir aplinkosaugininkus sukrėtė 2012 m. gruodžio 12–13 d. įvykiai Šiaulių rajone. Tada trys šiauliečiai neteisėtai nušovė 11 tauriųjų elnių (2 pateles ir 9 jauniklius) ir 3 stirnas.
Gyvūnijos ištekliams padaryta daugiau kaip 13 tūkst. Lt žalos. Iš pažeidėjų paimti 8 medžiokliniai šautuvai. Už šį nusikaltimą gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.
„Labiausiai mus sukrėtė tai, kad brakonieriavę asmenys priklausė medžiotojų būreliui, tačiau elgėsi nusikalstamai“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.
Pašnekovas apgailestavo, kad minėtiems brakonieriams nebus pritaikyta griežtesnė atsakomybė. „Įsakymas atgaline data negalioja, bet viliuosi, kad piktavaliai sulauks deramos bausmės“, – tikino K.Motiekaitis.
Praėjusiais metais aplinkosaugininkai, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, išaiškino arti 4 tūkst. gyvūnijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimų – 27 proc. daugiau negu 2011 m. Šie pažeidimai susiję tiek su neteisėta medžiokle, tiek su neteisėta žvejyba.
Neteks ir automobilių
Daugiausia pažeidimų 2012 m. išaiškino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas – net 1 072. Kituose regioniniuose departamentuose pažeidimų nustatyta nuo 203 iki 574.
„Nieko stebėtino, kad pirmauja Klaipėda, nes ten yra ne tik žuvingos Kuršių marios, bet ir Nemuno žemupys, kuris irgi yra žuvingiausias Lietuvoje“, – aiškino K.Motiekaitis.
Pernai pažeidėjams buvo skirta beveik perpus (47 proc.) daugiau administracinių baudų negu 2011 m. – per 650 tūkst. Lt. Daugiau kaip trečdaliu (37 proc.) išaugo ir pateiktų civilinių ieškinių už gyvūnijai padarytą žalą suma. Ji buvo daugiau kaip 400 tūkst. Lt. Pareigūnai iš pažeidėjų konfiskavo per tūkstantį tinklinių ne mėgėjiškos žvejybos įrankių, 75 vandens transporto priemones, 32 šautuvus.
Paklaustas, kodėl nebuvo griežtinama atsakomybė ir neteisėtai žvejybai, aplinkos ministras V. Mazuronis pasiūlė šiek tiek palaukti. „Per artimiausias dvi savaites toks įsakymas irgi bus pasirašytas, – tikino V. Mazuronis. – Tiesa, atsakomybė griežtės ne taip drastiškai, kaip dėl neteisėtos medžioklės, tačiau ta atsakomybė griežtės nuo 3 iki 5 kartų.“
Jau rengiamas įsakymas, kuriuo bus gerokai apribota ir prekyba tinklais.
„Juos galės įsigyti tik versline žvejyba užsiimantys asmenys, gavę iš ministerijai pavaldžios Aplinkos apsaugos agentūros specialų leidimą“, – planus atskleidė V. Mazuronis.
Aplinkos ministras taip pat pabrėžė, kad artimiausiu metu bus rengiami teisės aktai, kuriais vadovaujantis iš brakonierių bus galima konfiskuoti ne tik nusikaltimo įrankius, bet ir automobilius, kuriais žmonės vyko brakonieriauti.
„Iki šiol automobiliai nebuvo laikomi nusikaltimo įrankiais. Brakonierius galėdavo atvykti į brakonieriavimo vietą, bet nusikaltimo įrankiais būdavo laikomos tik brakonieriavimo priemonės – kilpos, tinklai, žeberklai, elektros įranga“, – aiškino V. Mazuronis.
Aplinkos ministras nė kiek neabejoja, kad griežtesnė atsakomybė sumažins brakonieriavimo mastus.
Suįžūlėjo naujieji brakonieriai
Prisiekęs medžiotojas ir kaimo turizmo sodybos „Medžiotojų sostinė“ savininkas Vidas Silvestravičius tikina, kad vien didesnėmis baudomis su brakonieriais nepakovosi.
„Iš esmės visi sutinka, kad baudos buvo per mažos, bet ar duos naudos jų padidinimas – greičiausiai tik trumpai, – neabejoja V.Silvestravičius. – Vėliau prie baudų priprantama.“
Medžioklės entuziastas tikina, kad kyšininkavimas tarp aplinkosaugininkų išliks. „Jis yra, buvo ir bus, tačiau tai yra kiekvieno gamtosaugininko sąžinės reikalas , – sako V.Silvestravičius. – Pažįstu daug sąžiningų gamtos apsaugos inspektorių, dirbančių iš idėjos. Tokius šis ministro įsakymas įkvėps, nes pastaruoju metu buvo dingęs entuziazmas – pagauna brakonierių, o jis vos ne su malonumu tą baudą sumoka ir toliau į mišką.“
Pasak medžiotojo, pastaruoju metu suįžūlėjo „naujieji“ brakonieriai, turintys naujus visureigius, naujausią termovizinę ir naktinio matymo įrangą, puikius ginklus ir daug „draugų“, kurie padeda pakliuvus į bėdą. V.Silvestravičius neabejoja, kad gamtosaugininkų skatinimas premijomis už sugautus pažeidėjus,būtų efektyvus, nors visiškai kyšininkavimas neišnyktų.
„Galiausiai pareigūnai dažniau vyks į reidus, nes darbas turės prasmę – sulaikytam pažeidėjui tai brangiai kainuos bet kuriuo atveju – ir pavykus „susitarti“, ir sumokėjus baudą bei papildžius valstybės biudžetą“, – kalbėjo V.Silvestravičius.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitą ministro įsakymo detalę. „Visi šie įkainiai padidinti „už gamtai padarytą žalą“, o baudos už administracinį pažeidimą nesikeičia. Manau, po pirmų ginčų teisme bus pakeitimų, nes briedis per naktį nepabrango 10 kartų“, – sakė V.Silvestravičius.
Populiariausios kilpos ir tinklai
Padidėjus baudoms už gyvūnijai padarytą žalą, specialistai būgštauja, jog didėja rizika, kad tarp gamtosaugos inspektorių išplis kyšininkavimas.
„Tokia rizika išties yra, todėl būtų gerai, jei inspektoriams paskatinti būtų sukurtas fondas, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas K.Motiekaitis. – Juk anksčiau toks fondas buvo, ir pareigūnai gaudavo iki 30 proc. priedą nuo surinktų baudų. Tiesa, šis fondas buvo panaikintas 1995 m.“
K.Motiekaitis įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į baudų dydį, inspektoriams pakaktų skirti iki 10 proc. premijas.
Valstybės institucijos nežino, kiek brakonieriai sumedžioja ir sužvejoja gyvūnų, bet pabrėžia, kad tarp žvejų brakonierių populiariausi išlieka tinklai, o antroje vietoje – žeberklai.
„Elektros prietaisais brakonieriai paprastai jau nebeišdaužo žuvies, nes už tokį brakonieriavimą nuo 2005 m. numatyta baudžiamoji atsakomybė, be to, toks brakonieriavimo būdas kur kas sudėtingesnis nei žvejyba tinklais“, – aiškino K.Motiekaitis. Pasak jo, žvejyba elektra užtrunka maždaug 5 valandas, o tinklus vakare galima pastatyti per 10–15 minučių ir per tokį pat laiką juos ištraukti ryte.
Medžiotojai brakonieriai dažniausiai naudoja kilpas, kurias jie sustato miškuose.
KOMENTARAI:
Piktavalius saugo Konstitucija
Bronius Bradauskas , Seimo narys
Protu nesuvokiama, ką daro brakonieriai. Atsakingi medžiotojai net nepajėgia suformuoti vienos ar kitos žvėrių rūšies bandos, o brakonieriai ją išnaikina. Jie nušauna geriausius šernų, stirnų, elnių patinus. Kiek mes patys matome po miškus klaidžiojančių nuskurusių šerniukų, kurių motinas sumedžiojo piktavaliai. Elgiamasi tiesiog barbariškai, todėl už brakonieriavimą turėtų grėsti tik baudžiamoji atsakomybė. Atrodytų, lyg žmonės neturėtų ko valgyti, bet į miškus važiuoja geriausiais visureigiais. Vien todėl būtų gerai, kad ir automobiliai būtų konfiskuojami iš brakonierių. Juk tokia tvarka kažkada buvo, bet jos atsisakyta, nes esą nusižengiama Konstitucijai. Girdi, privati nuosavybė, tai yra automobilis ir ginklas negali būti konfiskuojami. Vis dėlto manau, kad tą tvarką reikia sugrąžinti. Tereikia pakeisti įstatymus, kuriuose brakonieriaus automobilis ir ginklas būtų prilyginti nusikaltimo įrankiams.
VL žurnalistas Gediminas Stanišauskas
