Į redakciją kreipėsi šiaulietis. Jis skundėsi, kad į jo namus, esančius Vaisių gatvėje, vedantis kelias labai nesaugus. Pasak šiauliečio, problema ta, kad šalia namų yra kelias, kuriuo važiuoja automobiliai, tačiau šaligatvių nėra, todėl pėstieji priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi. Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad tokia padėtis mieste – gana dažna. Gatvėse, kur eismas gana intensyvus, šaligatvių ar bent jau pakankamai plačių kelkraščių netrūksta, tačiau atokiau nuo judrių gatvių esantys keliai yra ir be tvarkingai įrengto šaligatvio, ir be normalaus kelkraščio, kuriuo galėtų eiti pėstieji, o kai kuriuose ruožuose privačių namų savininkai tuos varganus purvinus kelkraščius netgi okupavo savo gėlynais ir dekoratyviniais medžiais.
Pėsčiuosius pasitinka įvairios kliūtys
Pėstieji pasijunta lyg įsibrovėliai ne tik Medelyne, iš kur ir buvo gautas pranešimas. Gatvių be šaligatvių galima rasti Šimšės, Zoknių ir kituose miesto rajonuose. Bet šįsyk išsamiau apie Medelyną. Šioje Šiaulių miesto dalyje pėstiesiems nesaugių kelio ruožų gana daug. M. Valančiaus, Vaidilutės, Palangos, L. Giros, J. Biliūno, Dobilo, Vaisių gatvės – tik nedidelė dalis kelių, kuriuose ko nors panašaus į šaligatvį nė su žiburiu nerasi.
Pagal Lietuvoje galiojančias KET, „pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu; jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu“.
Akivaizdu, kad daugelis šiauliečių kasdien ne savo noru priversti pažeisti šias KET numatytas pėsčiųjų pareigas, nes kelkraščiai kai kur lyg ir yra, tačiau jie po lietaus būna sunkiai išbrendami, užstatyti mašinomis arba apželdinti už tvoros įsikūrusių privačių namų savininkų. Aišku, gražu, kai gyventojai rūpinasi ne tik savo kiemo grožiu ir estetika, bet ir prižiūri už tvoros esančius šaligatvius. Tačiau kai kurie iš jų pamiršta šių paskirtį bei kam jie priklauso ir pradeda elgtis lyg savo kieme - pasėja žolę, iškelia šaligatvio bortelius lyg linksmuosius kalnelius, kad šalia kelio tarp medžių išmintu takeliu klampojantis ar vaikišką vežimėlį stumiantis tūlas miestietis, neduokdie, neįkeltų kojos į britiška tvarka dvelkiančią pievelę. Kiti sugalvoja dar gudriau - įsirengia vos ne alpinariumą su dekoratyviniais gėlynais ir įvairiais akmenim akmenukais bei pasisodina pušaičių. Gaila, kad dar nė vienas fontano neįsirengė - būtų mūsų žmogeliui bent kur atsigaivinti. Ir savivaldybei nosį nušluostytų - jūs tik per šventes sugebat vandenuką fontanuose paleisti, o mes va čia kasdien... Toli dar, matyt, šiauliečiams iki naujųjų rusų...
Įdomus „žaidimas“
Bet grįžkime prie KET pažeidimų. Jie padaromi tada, kai pėstieji, bandydami prasibrauti iki savo namų, ne tik eina važiuojamąja kelio dalimi, bet dažnai, norėdami apeiti jų kelyje pasitaikančias kliūtis, išeina į kelio vidurį. Dažniausios pėsčiųjų kliūtys, neskaičiuojant įrengtų gėlynų arba neišbrendamų purvynų, yra automobiliai, sustatyti šalia gyvenamųjų namų tvoros. Beje, šios dažnai beveik susijungia su važiuojamąja kelio dalimi, todėl šalia jos pastatytas automobilis tampa tikru išbandymu pėstiesiems. Norintys juos apeiti turi dvi išeitis: viena - bristi per melioracijos griovį, apsižvalgius ar nemato gyventojai brautis per gėlyną ir ten sustatytus akmenis, spraustis tarp automobilio ir gyvenamųjų namų tvoros, kita - išeiti į važiuojamosios kelio dalies vidurį. Kitaip tariant šiauliečiai, gyvenantys šalia tokių kelių be pėstiesiems skirtų takų, nuolatos žaidžia slėpynių už stovinčių automobilių ir tikisi, kad jie pirmieji pamatys į juos atlekiantį vairuotoją.
Šis „žaidimas“ gal ir būtų įdomus, jei jo metu nebūtų lošiama iš gyvybės ir sveikatos. Žinoma, suaugę gana greitai perpranta šį mirtiną „žaidimą“, tačiau net ir tuomet jie negali jaustis ramūs, kadangi jų vaikai ne visuomet yra tokie imlūs kaip suaugusieji.
Žiemą sunkumų dar daugiau
Užkalbintas Vaisių gatvės gyventojas, gyvenantis gatvėje, kurioje nėra šaligatvio, o važiuojamoji kelio dalis labai siaura, kalbėjo: „Išėję į gatvę tikrai nesijaučiame saugūs. Nors eismas nėra labai intensyvus, mašinų ir čia netrūksta. Jeigu einame keliu ir pamatome dvi viena priešais kitą atvažiuojančias mašinas, skubame trauktis į šalį, nes prasilenkiančios mašinos užima visą kelią. Tuomet pėsčiajam vietos lieka tik griovyje“.
Kitų pėsčiųjų atžvilgiu nesaugių gatvių gyventojai irgi išsakė panašias problemas. Tiesa, daugelis jų vis dar su siaubu prisimena žiemą, kuomet ir taip siauri keliai dar labiau susiaurėjo. Kadangi šaligatvio nėra, kelionė nuvalytu važiuojamosios kelio dalies ruožu tapdavo itin rizikinga. Pakelėse sustatyti automobiliai dar labiau susiaurindavo gatves.
Miesto šaligatvis – kelias į sodžių
Gana įdomi pėsčiųjų situacija judrioje Žemaitės gatvėje. Šioje gatvėje jau gerokai atidžiau pasirūpinta pėsčiųjų saugumu. Tiesa, turbūt reikėtų sakyti - beveik pasirūpinta, nes tik dalyje gatvės yra reikalavimus atitinkantis šaligatvis, kuris netikėtai nutrūksta ties Palangos gatve. Kirtus ją, prasideda žole apželdintas žemės ruožas. Žmonės, rūpindamiesi savo saugumu, neina važiuojamąja kelio dalimi, todėl per tą žole apželdintą žemės ruožą „nutiesė“ savo pėsčiųjų taką.
Problema ta, kad jis labiau primena ne miesto šaligatvį, o taką į sodžių. Kol stipriai nelyja ir tas keliukas nepažliunga, didelių problemų lyg ir nekyla, tačiau rudenį, kuomet nuolatos telkšo balos, o dabar ir vasarą, kuri lepina ne tik karščiu, bet ir tropinėmis liūtimis, ne tik kojas galima sušlapti, bet ir, visai tikėtina, paslydus ir ranką susilaužyti. Užkalbinta praeivė, stumianti vaikišką vežimėlį, piktinosi: „Nesuprantu, negi sunku žmoniškai sutvarkyti kelis metrus šaligatvio, kad stumiant vežimėlį nereikėtų saugoti vaiko galvos, kuri per duobėtą žvyrą trankosi į vežimėlio konstrukcijas. Baisu.“
Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistės Daivos Mulevičiūtės paklausus, kodėl ši gatvė nebaigta tvarkyti iki galo, aiškaus atsakymo neišgirdome. „Kaip ten iš tikrųjų buvo, negaliu komentuoti. Ar dėl lėšų stygiaus, ar dėl ko nors kito šaligatvis nebuvo įrengtas“, - sakė ji.
Kas kaltas?
Tikėtasi visus atsakymus rasti Šiaulių miesto savivaldybėje. Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė D. Mulevičiūtė teigė žinanti apie esamą situaciją, tačiau, jos teigimu, šiemet nauji šaligatviai tikrai nebus įrengiami, nes tokiems darbams nėra skirta lėšų. „Ar ateityje tokie darbai bus vykdomi, aš negaliu komentuoti“, - savaitraščiui „Šiauliai plius“ tikino specialistė.
Taigi miesto valdžia aiškių atsakymų negali duoti. Vienintelis aiškus atsakymas – nėra skirta lėšų. Tačiau kas kaltas, kad tos lėšos neskiriamos?
Pasidomėjus dėl vietoj šaligatvių įrengtų gėlynų, paaiškėjo, kad jie greičiausiai yra nelegalūs. Anot Rasos Budrytės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos, už namo tvoros esančioje žemėje galima tik šienauti, tačiau jokia kita veikla negalima. Tad kyla klausimas - kur žiūri atsakingi pareigūnai? Negi dabar kiekvienas galime kaip norime ir kur norime sodinti medžius, įrengti alpinariumus ir gėlynus? Gal kas nors šalia savo tvoros visą atrakcionų parką sugalvos pasistatyti? Juk jei galima vieniems, kodėl negalima kitiems?
Aišku viena – šiais metais situacija nesaugiuose keliuose bei šaligatviuose tikrai nesikeis, todėl šiauliečiams belieka ir toliau žaisti pavojingą žaidimą „apeik kliūtį ir lik gyvas“.
Kyla klausimas - kur žiūri atsakingi pareigūnai? Negi dabar kiekvienas galime kaip norime ir kur norime sodinti medžius, įrengti alpinariumus ir gėlynus? Gal kas nors šalia savo tvoros visą atrakcionų parką sugalvos pasistatyti?
Mindaugas MALCEVIČIUS
