Lietuvoje įkalintas dar vienas užsienietis – už aštuoniolikmetės vilnietės išžaginimą Nigerijos pilietis Babatundė Ojelana (35 m.) gavo trejus metus ir septynis mėnesius laisvės atėmimo. Mūsų šalies pataisos namuose bei tardymo izoliatoriuose dabar kali 103 užsieniečiai.
Lietuvaičių glėbyje
Į Lietuvą nigerietis B. Ojelana atklydo prieš trejetą metų, iš vieno draugo išgirdęs, esą Lietuvoje labai vertinami egzotiškos išvaizdos muzikantai ir šokėjai, taigi čia galima „išeiti į žmones“. Kadangi B. Ojelana gana ritmingai mokėjo mušti afrikietiškus būgnus ir laikė save geru didžėjumi, nutarė išbandyti laimę.
Atvykęs į Lietuvą B. Ojelana tai vienur, tai kitur buvo kviečiamas groti arba didžėjauti. Draugai padėjo gauti laikiną leidimą gyventi mūsų šalyje. B. Ojelana be galo džiaugėsi ir vietinėmis merginomis – nuo nuolat rodomo jų dėmesio jam tiesiog svaigo galva. Kai po metų viena iš daugelio jo meilužių susilaukė nuo jo vaiko, B. Ojelanos garbei reikia pasakyti, jog jis nepaliko merginos, o pasiūlė jai savo ranką. Pora susituokė.
Tačiau įpratęs vos ne kiekvieną naktį savo pašonėje turėti vis kitą gražuolę, B. Ojelana tęsė savo „bohemišką“ gyvenimą. Į apleistame Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rūsyje įsirengtą „studiją“, kurioje tebuvo tik afrikietiški būgnai, garso aparatūra ir svarbiausias „studijos“ atributas – lova, nuolat rinkdavosi su egzotiškuoju gražuoliu trokštančios pabendrauti merginos.
Linksmybės „muzikos studijoje“
Šiemet, balandžio 5-ąją, antrosios Velykų dienos vakarą, aštuoniolikmetė dvyliktokė su klasės draugu susiruošė į naktinį klubą. Prieš tai jaunuolis pasisiūlė savo bendraklasę supažindinti su juodaodžiu muzikantu, tad abu užsuko į B. Ojelano „studiją“.
Čia, be egzotiškojo didžėjaus, dar vakarojo ir kitas juodaodis – jo draugas iš Kamerūno. Keturiese jie šnekučiavosi ir gurkšnojo alų, vyną ir stipresnius gėrimus. Gurkšnota tiek, kad aštuoniolikmetės draugužis apgirto, jam pasidarė bloga ir šeimininkui teko jį gaivinti liaudišku metodu – užpilant kibirą šalto vandens ant galvos.
Kai didysis blogumas jaunuoliui praėjo, B. Ojelana pasisiūlė parvežti jį namo. Mergina į namus neskubėjo, tad liko su B. Ojelanos draugu.
Kai B. Ojelana grįžo, porelė šoko. Dar po kurio laiko į namus išsiruošė ir nigeriečio draugas.
Mergina pasipriešino
Dvyliktokė namo grįžo sumušta ir išžaginta. Išaušus rytui, ji kreipėsi į policiją. Pasak merginos motinos, duktė guodėsi tuo, jog galėjo būti ir dar blogiau: „Gerai, kad likau gyva“, – pasakiusi ji motinai.
Taigi likęs vienas su mergina, B. Ojelana užrakino duris ir ėmėsi ją nurengti. Mergina pasipriešino. Iki tol nepatyręs, kad merginos nepatenkintų jo norų, B. Ojelana supyko, ėmė aštuoniolikmetę mušti, galiausiai pargriovė ant lovos ir išžagino.
Balandžio 6-osios rytą atvažiavę į B. Ojelanos „studiją“ jo suimti, policininkai rado jį lovoje jau su kita – šalia glaudėsi studentė iš Saulėtekio bendrabučių. Ši nigeriečiui jokių pretenzijų nereiškė – girdi, su juo dažnai susitikinėjanti.
Pats B. Ojelana teisėsaugininkams emocingai aiškino, esą jis niekada nieko neprievartavęs, nieko blogo nedaręs – esąs apkalbėtas.
Tačiau ekspertai paneigė B. Ojelanos išvedžiojimus. Jie nustatė, kad prieš merginą buvo panaudotas smurtas, jai atimta nekaltybė. Nukentėjusiosios rūbai išterlioti sperma. Be to, ant prievartautojo rankų ir kojų aptikta pasipriešinimo žymių – įdrėskimų, įbrėžimų.
Teisme nevaldė emocijų
Prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme B. Ojelana toliau visiems aiškino esąs nekaltas. Esą mergina jį pakišusi, norėdama išpešti pinigų. „Ji reikalauja net 50 000 litų! – rėkė juodaodis. – Aš neturiu tokių pinigų ir jų nemokėsiu! Aš auginu vaiką!“ Ir tik prieš pat paskelbiant nuosprendį B. Ojelana pripažino, jog su mergina mylėjosi, tik, girdi, viskas vykę geranoriškai.
Nepatiko jam ir nuolat prie teismo durų besisukiojantys ir jį fotografuojantys reporteriai. Birželio mėnesį prieš eilinį teismo posėdį B. Ojelanos nervai neišlaikė – jis spyrė į Dainiaus Sinkevičiaus, norėjusio jį nufotografuoti, fotoaparatą. Antrankiais surakintą užsienietį saugoję policininkai net nespėjo sureaguoti. Žurnalistui buvo prakirstas antakis.
Užpultasis žurnalistas parašė pareiškimą policijai, taigi dabar nigeriečio laukia dar viena byla – už viešosios tvarkos pažeidimą,
Draugužis bandė padėti
Į vėlesnius teismo posėdžius kaltinamąjį jau lydėjo daugiau pareigūnų ir akylai saugojo, kad emocijos vėl neprasiveržtų veiksmais.
B. Ojelana, bandydamas išvengti bausmės, vis prašė kaip liudytoją iškviesti ir tą vakarą kartu su juo buvusį draugą iš Kamerūno Desirą. Pastarasis kurį laiką buvo išvykęs iš Lietuvos ir grįžo tik į rugsėjo mėnesį vykusį teismo posėdį.
Teisme Desiras pasakojo, kad tą vakarą atėjusi į svečius lietuvių jaunuolių porelė gėrė vyną ir alų. Paskui B. Ojelana ketinęs esą abu jaunuolius parvežti namo, bet mergina, girdi, nesutikusi. Tad jis likęs su mergina.
Pasak Desiro, kai B. Ojelana grįžo, jis su mergina šoko. Mergina esą ėmusi prie jo priekabiauti, tad B. Ojelana ją nutempęs. „Po to aš greitai išėjau namo ir, kas vyko toliau, nežinau, – dėstė Desiras. – Palikau juos meiliai besiglaustančius.“
Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui pakako surinktų B. Ojelanos kaltės įrodymų. Nuteistasis dar privalės nukentėjusiajai sumokėti ir 30 000 litų neturtinės žalos. Nuosprendį B. Ojelana žada apskųsti.
Kalbos barjero nėra
Kalėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos pataisos namuose bei tardymo izoliatoriuose kali 103 užsieniečiai. Šis skaičius mažai kinta jau keleri metai.
Daugiausia užsieniečių bausmes atlieka Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje – net 27. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teismo laukia dar 32 kitų šalių piliečiai.
„Bėdos su jais turime ne daugiau nei su saviškiais, – paklaustas, ar nekyla problemų su užsienio piliečiais, atsako Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius Arvydas Ižička. – Pretenzijos reiškiamos tik dėl per mažų kamerų. Jokių didelių nesusipratimų nebūna. Stengiamės išsiaiškinti su suimtuoju, ko jis pageidauja, ir paaiškinti mūsų šalies įstatymus. Štai kad ir skandalais teismuose pagarsėjęs B. Ojelana pas mus, būdamas tardymo izoliatoriuje, visiškai normaliai elgėsi, laikėsi tvarkos.“
Direktorius tvirtina, jog šiaip jau keblumų dėl kalbos barjero su užsieniečiais nekyla, nes beveik visi tardymo izoliatoriaus darbuotojai moka ne po vieną užsienio kalbą. „Tik kai prireikia išversti dokumentus į kokias nors retesnes užsienio kalbas, tarkim, olandų, tai tenka pasitelkti specialistus iš vertimų biurų“, – sako A. Ižička. Štai prieš keletą metų Lukiškėse sėdėjęs olandas, nors mokėjo 8 užsienio kalbas, skundus rašė tik olandiškai.
Užsieniečiai problemų nekelia
Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmes atlieka margaspalvis būrys užsieniečių: italas, pora turkų, Jordanijos pilietis, lenkai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, kirgizai ir kiti.
Šios įkalinimo įstaigos direktoriaus pavaduotojas Lionius Demjanovas teigia, jog nuteisti užsieniečiai prisitaiko prie esamų sąlygų ir laikosi nustatytos tvarkos. „Gal iš pradžių, kol susivokia, kur atsidūrė, pasitaiko nesusipratimų, – sako L. Demjanovas. – Bet jie nėra išskirtiniai ir kokių nors ypatingų reikalavimų nekelia.“
Direktoriaus pavaduotojas tvirtina, jog privilegijų užsieniečiai neturi, visi privalo laikytis Lietuvos įstatymų. „Tačiau jeigu žmonės nori išlaikyti savo kultūrinį paveldą ir tradicijas, tai tiek, kiek leidžia mūsų įstatymai, mes jiems sudarome sąlygas, – pasakoja L. Demjanovas. – Turime keletą musulmonų, tai jiems suradome atskirą patalpą, kurioje jie gali netrukdomai atlikti savo religines apeigas, melstis. Ramadano metu jie gauna sausą maisto davinį, o valgį gali pasigaminti atskirai (tam yra virtuvėlės) ir tada, kada jiems to reikia“. Dėl maisto vargo nebūna – štai jei nuteistasis nevalgo kiaulienos, visada randama kuo pakeisti.
Beje, įkalinimo įstaigų pareigūnai iš užsieniečių išskiria turkus. „Tai idealūs aferistai, – tvirtina jie. – Pasižymi sugebėjimu meluoti ir sukčiauti.“
Rūpinasi savo tėvynainiais
„Susišnekėti su kitataučiais taip pat nekyla problemų, – tęsia pokalbį L. Demjanovas. – Mūsų darbuotojai moka bent jau po vieną užsienio kalbą, kiti – net ir kelias. Be to, ir užsieniečių yra kalbančių ne tik gimtąja savo kalba. Štai Italijos pilietis moka net 9 užsienio kalbas.“
Nuteistaisiais užsieniečiais rūpinasi ir tų šalių, kurių piliečiai jie yra, ambasadų darbuotojai. Jie paprastai domisi, kokiomis sąlygomis kali jų tėvynainiai, ar jie palaiko ryšius su savo šeimomis, kiek jie turi vaikų ir kokie santykiai su jais.
Dauguma ambasadų padeda sutvarkyti dokumentus ir tiems, kurie nori bausmę pabaigti atlikti savo šalyje. Bene vienintelė Vokietija laikosi principo, jog nusikaltėlis turi atlikti bausmę ten, kur nusikalto, tad neskuba pas save grąžinti nuteistų savo piliečių.
„Prisimenu kuriozinį atvejį, – sako L. Demjanovas. – Pas mus kalėjęs Kazachstano pilietis ėmė rūpintis dokumentais dėl lygtinio paleidimo. O iš Kazachstano atėjo pranešimas, jog šis pilietis laikomas... mirusiu. Taigi prikėlėm žmogų iš numirusiųjų...“
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
