Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti anksčiau niekada neteistam, neseniai iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro pusbroliui, su Daktarų gauja siejamam Gintautui Liutavarui Kazlauskui (54 m.). G. L. Kazlauską, kuris anuomet buvo žinomas Vantinio pravarde, Lietuvos teisėsaugininkai iš Anglijos į Kauną parvežė pernai liepos 19 dieną. Pirmą sykį Vantinio paieška buvo paskelbta 1997-ųjų liepos 18 dieną, tačiau 2009 metų balandį nutraukta.
Galiausiai, 2010 metų liepos 16-ąją jį sulaikyti pagal Europos arešto orderį pareikalavo Lietuvos generalinis prokuroras. G. L. Kazlauską sulaikė Metropolitano policijos sekliai.
Pagal pernai Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtą Daktarų bylos medžiagą, G. L. Kazlauskas buvo vienas iš tų septynių vyrų, kurie prisidėjo prie 1997-ųjų sausį žiauriai nužudyto gaujoje Karabaso pravardę turėjusio Roberto Borcherto egzekucijos.
Byloje rašoma, kad Karabasas buvo žiauriai mušamas ne tik Daktarų pamėgtame „Vilijos“ restorane, bet vėliau nuvežtas bei mirtinai nukankintas automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia Lampėdžių miško.
„Visi vaikinai mušė, kol jis prarado sąmonę. Paskui Luras (Alvydas Viktoras Laurinavičius, 2007 metais miręs, Daktarų bosas, – red. past.) keliems vaikinams liepė nešdintis, o aš, Virgelis, Sauliukas, Vantinis, Voras ir Bolka nutempėme Karabasą toliau nuo aikštelės upės link ir ten jį numetėme. Nuvilkęs Karabasą prie upės Vantinis pasakė, kad viską pabaigs ir pasiliko prie jo, o mes grįžome prie Luro mikroautobuso. Netrukus grįžo Vantinis ir pasakė, kad perpjovė Karabasui gerklę. Ar jis tikrai tai padarė, nemačiau. Bet mušdami Vantinis ir Voras rankose turėjo peilius“, – taip apie Karabaso žmogžudystę bylos tyrėjams pasakojo Ramūnas Stanionis, pravarde Morda.
Pritrūko įrodymų
Kauno apygardos teisme byla buvo pradėta nagrinėti rugpjūčio pabaigoje. Vantinis iš karto prašė teismo, kad jam pakeistų kardomąją priemonę, tačiau jis buvo paliktas už grotų. Teisiamasis taip pat sakė, kad pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą net, jei prokuratūra sugebėtų įrodyti, kad jis kaltas, jam jau suėjęs senaties terminas. Naujosios redakcijos Baudžiamasis kodeksas tokiam nusikaltimui numato dvigubai ilgesnį senaties terminą. Tačiau teisėjai pratęsė G. L. Kazlausko suėmimą iki pat nuosprendžio paskelbimo. Penktadienį jis buvo paleistas teismo salėje.
Išnagrinėjęs bylą Kauno apygardos teismas pritrūko įrodymų, jog G. L. Kazlauskas kaltas dėl nužudymo. Jis buvo apkaltintas sunkiu kūno sužalojimu ir paleistas į laisvę, kadangi tokiam nusikaltimui galioja senaties terminas.
G. L. Kazlauskas teigė, kad tokio nuosprendžio jis tikėjosi iš pat pradžių ir džiaugėsi, kad Lietuvos teismai laikosi įstatymų.
Griežtas nuosprendis
Penktadienį Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį H. Daktaro pusbroliui, o ketvirtadienį Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti H. Daktaro, Egidijaus Abariaus ir prokurorų skundus. Priminsime, kad Kauno Daktarų bylą pernai baigė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai. Jie paskelbė nuosprendį net tris dešimtmečius ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje viešpatavusios gaujos vyrams. Ši nusikalstama organizacija nuo sovietinių laikų garsėjo žiauriais bei paslaptingais nusikaltimais.
Teismas už vadovavimą nusikalstamam susivienijimui, verslininko Sigito Čiapo, jo vairuotojo Vinco Varno, buvusių gaujos vyrų Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, ir Turistu vadinto Vladimiro Seneckio nužudymų organizavimą anksčiau penkis kartus teistą Kauno Vilijampolės rajono simbolį Henriką Daktarą, geriau žinomą Henytės arba Henos pravardėmis, nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Jam prokurorai buvo pateikę kaltinimus ir dėl Roberto Borcherto nužudymo, tačiau dėl šio nusikaltimo jis buvo išteisintas.
Mongolo ir Turisto kūnai nesurasti iki šiol, tačiau bylos medžiagoje skelbiama, kad 1993-iaisiais su H. Daktaru aršiai konfliktavusių, o vėliau paslaptingai dingusių vyrų kūnai užkasti kažkur miškuose šalia Kauno.
Gogos pravarde žinomas Egidijus Abarius, vadintas dešiniąja Henytės ranka ir buvęs gaujos kasininku, teismo sprendimu įkalintas 20 metų. Kitiems buvusiems gaujos nariams skirtos mažesmės bausmės.
Prisiteisė tūkstančius
„Akistata“ dar nerašė, kad pernai prieš Naujuosius metus H. Daktaras iš valstybės prisiteisė 3000 litų neturtinės žalos, nes teismas nustatė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamera, kurioje nuteistasis laikytas, neatitiko higienos normų.Tokį, daug ką papiktinusį sprendimą, priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
H. Daktaras buvo prašęs priteisti iš Lietuvos valstybės milijoną litų neturtinės žalos atlyginimą. Nuteistasis buvo atvežtas iš Lukiškių į teismą išklausyti verdiktą. Jis neslėpė, kad iš dalies palanki nutartis jį nudžiugino ir padėkojo teisėjai Rūtai Miliuvienei.„Kas čia gero – kalėjimas yra kalėjimas“, – žurnalistams sakė H. Daktaras, paklaustas, kaip gyvena. Tačiau negailėjo pagyrimų prižiūrėtojams, kurie esą gerai elgiasi. Jis tik skundėsi kameroje apsigyvenusiais tarakonais. Kaip visada gerai nusiteikęs, vedamas iš teismo salės, H. Daktaras pajuokavo, kad priteisti pinigai bus skirti mineraliniam vandeniui nusipirkti.
Skyrė atsarginį teisėją
Ketvirtadienį Henrikas Daktaras vėl buvo atvežtas į teismą. Čia jis susitiko ir savo geriausią draugą 20 metų laisvės atėmimo bausme nuteistą Egidijų Abarių. Šį kartą abu vyrai sėdėjo ne stikliniame narve, o salėje, nes Henrikas skundėsi, kad narve jis blogai girdi, ką sako teisėjai. Abu kalinius saugojo net aštuoni konvojaus pareigūnai.
Teisėjų kolegijai pirmininkaujantis teisėjas Valdimaras Bavėjanas paskelbė, kad prie teisėjų kolegiją sudarančių teisėjų Laimos Garnelienės ir Lino Žukausko prisijungė ir atsarginė teisėja – Virginija Čekanauskaitė. Į šią bylą paskirti papildomą teisėją nusprendė teismo pirmininkas, kad neužtruktų bylos nagrinėjimas. V. Čekanauskaitė bet kada galės pakeisti kitą kolegijos narį, jei šis negalės dalyvauti procese.
Dėl papildomo teisėjo paskyrimo teismas nusprendė procesą pradėti iš naujo. H. Daktaras, kaip ir praėjusį kartą, iš karto paprašė teismo nušalinti valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą Zdislavą Tuliševskį. Nors bičiulį palaikė ir E. Abarius, šis Henytės prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Paviešinti skundai
Nagrinėti bylą iš esmės nusprendęs teismas pradėjo skaityti pranešimą – kuo buvo kaltinami ir dėl ko yra nuteisti Kauno nusikalstamo susivienijimo nariai bei ko apeliacinės instancijos teismo prašoma apeliaciniais skundais.
Generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu siekia, kad iki gyvos galvos nuteistas H. Daktaras būtų nuteistas ir dėl nusikaltimų, dėl kurių jis buvo išteisintas. Kitą grupuotės kūrėją ir vadovą Egidijų Abarių prašoma, kaip ir H. Daktarą, įkalinti iki gyvos galvos.
Tuo pačiu apeliaciniu skundu Generalinė prokuratūra prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę su teisėsauga bendradarbiaujančiam buvusiam nusikalstamo susivienijimo dalyviui Rimvydui Žilinskui. Teismas šiam Taisono ir Rimvio pravardes turinčiam gaujos nariui skyrė trijų metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuratūra mano, kad kaltę pripažinusiam ir tyrimui padėjusiam R. Žilinskui turi būti skirta švelnesnė bausmė.
Prokuratūra skunde taip pat rašo, kad nuteistieji turi atlyginti tūkstantines proceso – lavonų paieškos, atgabenimo iš užsienio – išlaidas.
Ruošia dirvą Strasbūrui
O štai H. Daktaras skundžiasi ne tik Lietuvos teisėsaugininkų veiksmais, bet ir politikų pasisakymais – Kauno nusikalstamo pasaulio šulas nurodė, jog Seimo narys Artūras Paulauskas buvo geras verslininko S. Čiapo draugas, todėl asmeniškai yra suinteresuotas jį apkaltinti dėl verslininko nužudymo.
H. Daktaras taip pat piktinosi žiniasklaidoje politikų išsakytais teiginiais apie jam iškeltą bylą. Jo skunde taip pat pabrėžiama, jog jis teisiamas kaip „buvusios epochos veidas“, jam prikaišiojami „laukinio kapitalizmo metais“ padaryti nusikaltimai. Tai H. Daktaras, matyt, daro neatsitiktinai, o ruošia dirvą skundams Strasbūrui. Kartą tas pats A. Paulauskas, tiesa, jis tuo metu buvo ne politikas, o generalinio prokuroro pavaduotojas, jau prisišnekėjo. Strasbūro teisme nagrinėjant H. Daktaro skundą, buvo cituojama „Akistata" bei kiti laikraščiai, kuriuose tuometis Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojas Artūras Paulauskas išvadino H. Daktarą nusikaltėlių lyderiu, mafijos vadeiva.
Tuomet Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas padarė keletą, atrodytų, formalių klaidų dėl teismo sudėties ir formuluotės. To užteko, kad Strasbūro teismas nutartų, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galėjo būti šališkas, todėl pripažino, kad H. Daktaro žmogaus teisės buvo formaliai pažeistos. Strasbūro teismas kaliniui nepriteisė jokio piniginio atlyginimo už žalą, tik... 10 000 litų bylinėjimosi išlaidų.
Sąlygų nepablogino
Neigdamas kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų H. Daktaras taip pat piktinosi, kad areštuotas visas jo šeimos ir giminaičių turtas ir prašė pakeisti jam kardomąją priemonę į švelnesnę – iš suėmimo į namų areštą. Teisėjai iš pradžių norėjo padaryti netgi atvirkščiai – paskelbė, kad leis pradėti vykdyti Klaipėdos apygardos teisme priimtą nuosprendį.
Tuo atveju H. Daktarui kalinimas sugriežtėtų. Jis būtų perkeltas į tą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dalį, kurioje kali nuteistieji iki gyvos galvos. Henytė negalėtų bendrauti su artimaisiais telefonu, rečiau galėtų susitikti su šeima. Teismas nutarties dėl šio prašymo kol kas nepriėmė. Toliau byla bus nagrinėjama kovo mėnesį.
Petras KURMELIS
