Alytaus pataisos namuose vyras bausmę atlikinėjo nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 3-sios.
Linas I. nurodė, kad Alytaus pataisos namų parduotuvėje pagrindinių prekių kainos buvo dirbtinai sukeliamos ir viršijo daugiau nei 10 procentų analogiškų prekių kainų vidurkį kitose parduotuvėse.
Anot nuteistojo, Alytaus pataisos namuose yra sudaryta komisija, kuri turėtų nuolatos tikrinti ar parduotuvėje esančių prekių kainos atitinka teisės aktų reikalavimus, bet komisija neatlieka jokių konkrečių veiksmų pažeidimams pašalinti.
Dėl tokio komisijos neveikimo vyras teigė patyręs turtinę žalą, nes permokėdavo už įkalinimo įstaigos parduotuvėje perkamas prekes, be to patyrė neturtinę žalą, nes jautė nepatogumus, fizinį ir dvasinį diskomfortą, depresiją.
Kreipėsi per vėlai
Alytaus pataisos namų atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Anot jo, pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Nuteistasis apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.
Nuteistasis, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat patalpinimo į pataisos namus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, tačiau to nedarė.
Skundžiamas terminas yra 3 metai atgal nuo skundo teisme gavimo dienos, todėl ginčo laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.
Pridurta, kad Alytaus pataisos namų atsakingi asmenys nuolat atlieka kainų patikrinimus. Esant kainų neatitikimui, kreipiamasi į parduotuvės nuomininką ir prekių kainos sumažinamos iki šalia esančių parduotuvių prekių kainų.
Skundą atmetė
Teismas pareiškėjo skundą dėl 20 tūkst. eurų žalos atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėta, kad pareiškėjas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Prie savo skundo jis nepridėjo jokių atsakovo atstovo raštų ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad įkalinimo įstaiga nuo pat 2016 m. vasario 11 d., kurią pareiškėjas nurodė kaip skundžiamo laikotarpio pradžią, atsisakė pareiškėjui pateikti kokius nors duomenis apie bausmės atlikimo sąlygas.
Be to, žala dėl neužtikrintos teisės pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje nustatyta tvarka nusipirkti prekių patiriama nepriklausomai nuo to, ar gauta tam tikra informacija.
Sužinojus ar turėjus sužinoti apie savo teisių pažeidimą, atsiranda ir teisė į ieškinį, todėl pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to, gavo ar ne tam tikrą informaciją iš įkalinimo įstaigos.
Teismas įvertino, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu.
Nuteistasis nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nesikreipimo į teismą su skundu (ir dėl to praleistas ieškinio senaties terminas) priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.
Todėl Lino I. apeliacinis skundas buvo atmestas. O ši nutartis jau yra neskundžiama.
