Trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme Pataisos namuose nuteistas R. Liepa dabar jau ne Apylinkės, o aukštesnės instancijos teismui sieks įrodyti, kad afera, kai imituojant vandentiekio tinklų tiesimą buvo siekiama pasisavinti Europos Sąjungos lėšas, buvo vykdoma jam už nugaros.
Nuosprendį apskundęs R. Liepa prašo, kad jo byla iškeliautų iš Panevėžio. Tokį reikalavimą nuteistasis aiškina, esą daug Apygardos teismo teisėjų jau yra dalyvavę nagrinėjant įvairius jo skundus, todėl, jo nuomone, jiems būtų sudėtinga nešališkai išnagrinėti dar vieną, šį kartą R. Liepai lemtingą.
Per pastaruosius porą metų, kol buvo nušalintas nuo „Aukštaitijos vandenų“ generalinio direktoriaus pareigų, R. Liepa ne kartą Apygardos teismui yra skundęs žemesnės instancijos teisėjų sprendimus ir prašėsi grąžinamas į darbą. Tačiau teismas pritardavo prokurorams, maniusiems, kad grįžęs į postą R. Liepa galėtų daryti įtaką kitiems įtariamiesiems – savo pavaldiniams, ir nepatenkino nė vieno jo prašymo.
R. Liepa nuo pareigų buvo nušalintas ne tik kol vyko ikiteisminis tyrimas, bet netgi bylai jau pasiekus teismą. Jo skundų dėl nušalinimo virtinę nutraukė ne teisėsauga, o Savivaldybė, pernai pasiryžusi R. Liepą atleisti iš pareigų.
Vaistų padaugėjo
Už grotų pasiųsto R. Liepos apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija rengiasi atversti vasarą. Pasak teisėjo Sigito Bagdonavičiaus, kol kas nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo bylą perduoti kito miesto teismui.
Baudžiamasis kodeksas teismo pirmininkui nesuteikia teisės nušalinti visą teismą – nepatenkintas jo darbu asmuo pateikęs svarius argumentus gali reikšti nušalinimus tik konkretiems teisėjams. Jei kolegijai atvertus R. Liepos bylą nuteistasis pateiks motyvus, kodėl paskirtieji Apygardos teisėjai jos negali nagrinėti, bus sprendžiama, kam patikėti didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusią bylą.
Kuo neįtinka Panevėžio apygardos teismas, R. Liepa komentuoti nepanoro.
„Gynėjai pateikė skundą, ne aš. O toliau – teisiniai niuansai“, – „Sekundei“ teigė nuteistasis. Anot jo, po žemesnės instancijos Apylinkės teismo nuosprendžio, „vaistų kiekis gyvenime daugėja“.
Per visą bylos nagrinėjimo procesą R. Liepą savo kaltę neigė. Esąs nekaltas jis įrodinėjo ir nuteistas. „Aš teismui paskutiniame žodyje sakiau: nedariau to, ką apie mane sako. Deja, teisėja turbūt neturėjo laiko iki galo įsiskaityti arba jai kas nors iš šono turėjo įtakos“, – tikino R. Liepa, Panevėžio apylinkės teismo nuteistas kalėti.
Jis ginasi negalėjęs būti nusikaltimo organizatoriumi, neva net ir būdamas generaliniu direktoriumi nežinojęs „Aukštaitijos vandenų“ už ES paramą vykdomo projekto užkulisių. Tuo metu buvę jo pavaldiniai tvirtino, jog generalinis direktorius, už nugaros vadintas „generolu“, žinojo viską, ką vykdė „Aukštaitijos vandenys“.
Apmulkinti Europos nepavyko
Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad prieš trejus metus Panevėžio rajono Paviešečių kaime buvo tik imituojama, jog tiesiami nuotekų tinklai.
Šie tinklai jau buvo nutiesti, tik neužregistruoti dokumentuose. Todėl buvo suregztas planas, kaip sukčiaujant ir klastojant dokumentus bei piktnaudžiaujant tarnyba pasipelnyti iš valstybės ir ES Sanglaudos fondo.
„Aukštaitijos vandenims“ susitarus su Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ vadovais, į rengiamą 1,8 mln. vertės sąmatą buvo įtraukta jau nutiesta nuotekų linija privačiame sklype Paviešečių kaime.
Rangovai tik imitavo darbus, o kad įtikintų tikrintojus, iškasė griovį ir šalia paguldė vamzdį. Suklastojus darbų atlikimo aktus bei kitus dokumentus, pavyko gauti ES paramą.
Suklastojus dokumentus, beliko gauti užmokestį už neatliktus darbus ir nesunaudotas medžiagas. Tačiau iki galo padaryti nusikaltimo nespėta klastotojus išaiškinus STT Panevėžio valdybos agentams.
Išaiškėjus nusikaltimui Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, administruojanti ES lėšas, sustabdė šiam projektui skirtą finansavimą.
Galimos aferos autoriams ir vykdytojams apgaule pavyko užvaldyti apie 133 tūkst. Lt.
Inga Kontrimavičiūtė
