.jpg)
„Mobilieji, išmanieji įrenginiai atima vis daugiau laiko mūsų gyvenime, todėl ir vairuotojai, ir į gatvę žengiantys pėstieji, nosis įsmeigę į savo mobiliuosius, yra socialinių tinklų, o ne eismo dalyviai“, – teigė pašnekovas.
Telefonu ne tik kalba
V.Grašys mano, kad keleiviai, vežami vairuotojo, kuris vairuodamas naudojasi išmaniuoju ar mobiliuoju įrenginiu, turėtų šį perspėti, kad taip elgtis neatsakinga. „Anksčiau sakydavome, kad vairuotojai nesinaudoja laisvų rankų įranga kalbėdami telefonu. Dabar telefonai turi gerokai daugiau funkcijų, taigi vairuotojai jais sugeba ir žinias perskaityti, ir socialiniuose tinkluose panaršyti“, – sakė pašnekovas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. keliuose įvyko 3 192 eismo įvykiai – 0,3 proc. mažiau nei užpernai; žuvo 192 žmonės – tiek pat, kiek 2016-aisiais.
Dairytis perėjose
Įdomu, kad pernai gerokai sugriežtintos bausmės už kalbėjimą telefonu vairuojant ir nesinaudojant laisvų rankų įranga didelės įtakos nepadarė. Iki 2017 m. sausio 1-osios maksimali bauda vairuotojui už šnekėjimą mobiliuoju telefonu, kai jis valdo automobilį, siekė 28 eurus. Tačiau tą Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimą pažeidus pirmą kartą ir sumokant baudą per 10 dienų, ji būdavo sumažinama perpus – iki 14 eurų.
Nuo 2017 m. sausio 1-osios maksimali bauda už kalbėjimą telefonu vairuojant ir nesinaudojant laisvų rankų įranga padidinta nuo 86 iki 90 eurų. Taigi net mokant pusę mažiausios sumos pažeidėjui reikia paploninti piniginę net 43 eurais. Pernai už naudojimąsi mobiliuoju telefonu be tam pritaikytos įrangos buvo nubausti 1 623 vairuotojai.
„Vairuotojus už šį pažeidimą galime bausti, o pėsčiųjų, kurie eidami per gatvę ar šalikele visą dėmesį yra sutelkę į išmanųjį įrenginį, nenubausime – jie patys turėtų būti dėmesingesni“, – teigė Kelių policijos tarnybos viršininkas.
Pernai 966 kartus užvažiuota ant pėsčiųjų. Didžiausią nerimą kelia faktas, kad daugiau nei pusė (52 proc.) šių atvejų įvyko ten, kur pėstieji turėtų jausti saugūs – pėsčiųjų perėjose. „Nesuversčiau visos bėdos tik išsiblaškiusiems vairuotojams, pėstieji patys turėtų nepamiršti, kad yra eismo dalyviai, įdėmiai apsidairyti prieš žengdami į perėją“, – sakė V.Grašys.
Šiuose eismo įvykiuose žuvo 16 žmonių, sužeista 514 ir, palyginti su 2016 m., tokių atvejų skaičius šiek tiek padidėjo.
Vairuoja girti
„Kita sunkiai paaiškinama tendencija – automobilių vairuotojai ir dviratininkai sėda prie vairo ne lengvai išgėrę, bet kaip reikiant įkaušę. Vien per dvi pirmąsias šių metų savaites išaiškinome net 210 neblaivių vairuotojų, daugiau nei pusei jų – 115 vairuotojų – nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas. Už tai įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę. Dar labiau glumina faktas, kad per pusę sausio mėnesio pareigūnams įkliuvo net 204 neblaivūs dviratininkai“, – nuostabos neslėpė V.Grašys.
Pernai šalies keliuose gyvybės neteko 192 žmonės – daugiausia iš jų (77) buvo automobilių vairuotojai. Motociklininkų žuvo dešimt, taigi jų keliamas pavojus ir chuliganiškas vairavimas žiniasklaidoje neretai yra šiek tiek perdėtas. Net dviratininkų žūva daugiau nei motociklininkų. Vertinant sužeistų motociklininkų ir automobilių vairuotojų skaičių, santykis būtų vienas su dešimt.
Vis dar didelė problema išlieka pėstieji. Nors jų sąmoningumas ir drausmė kyla, 68 žuvę pėstieji yra labai didelis skaičius – beveik tiek pat, kiek mašinų vairuotojų. Dažniausiai pėstieji, ypač kaimo vietovėse, po ratais patenka padauginę alkoholio.
Tiesa, žuvusių pėsčiųjų skaičius nežymiai, bet mažėja (užpernai žuvo 73 pėstieji). Ypač ženkliai – beveik trečdaliu – sumažėjo žuvusių pėsčiųjų tamsiuoju paros metu.
Eismo įvykių kaltininkai
Kadangi automobilių mūsų keliais rieda daugiausia, natūralu, kad būtent vairuotojai buvo pripažinti 2 197 eismo įvykių kaltininkais. 79 eismo įvykius sukėlė motociklų vairuotojai, o mopedų vairuotojai pripažinti 39 eismo įvykių kaltininkais. Neturintys teisės vairuoti asmenys pripažinti 18 eismo įvykių kaltininkais, o pradedantieji vairuotojai sukėlė 280 eismo įvykių, kuriuose žuvo 11 žmonių, 357 buvo sužeisti.
Lietuva pastarąjį dešimtmetį yra tarp didžiausią pažangą saugaus eismo srityje padariusių valstybių, tačiau reikia nepamiršti, kad anksčiau padėtis buvo labai bloga. Dabar avaringumo skaičiai kasmet išlieka daugmaž stabilūs.
„Norint dar didesnio proveržio, reikėtų glaudžiau bendradarbiauti skirtingoms institucijoms, o eismo dalyviams labiau gerbti vieniems kitus.Taip pat svarbur dirbtinai neskirstyti eismo dalyvių į vairuotojus bei pėsčiuosius, nes kiekvienas, vos uždaręs automobilio duris, kaipmat tampa kitos „rūšies“ eismo dalyviu. Be to, reikėtų kiekvienam griežtai įkalti į galvą, kad girtam sėsti prie vairo – ir didžiulė gėda“, – tvirtino V.Grašys.
Griežtins baudas
Policija su vairuotojų dėmesį blaškančiais išmaniaisiais įrenginiais kovoja visoje Europoje. Štai Prancūzijos gyventojai rizikuos prarasti teisę vairuoti, jei vairuodami plepės telefonu ar naršys internete. Nuo vasaros įsigalios ir nauji greičio apribojimai, kuriais tikimasi išsaugoti 400 gyvybių. Vyriausybė užsimojo sudrausminti ir telefonais kalbančius vairuotojus.
Policija galės atimti iš prancūzo vairuotojo pažymėjimą, jei nustatys, kad jis pažeidė kitą kelių eismo taisyklę, kai dėmesį blaškė telefonas. „Jei vairuotojas pamirš įjungti posūkį ir bus nustatyta, kad tuo metu jo rankose buvo mobilusis telefonas, tai suteiks pagrindą atimti iš jo teisę vairuoti“, – permainas pristatė Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe.
Prancūzija jungiasi prie valstybių, kuriose greitis ribojamas griežčiausiai: Šveicarijos, Norvegijos, Nyderlandų. Regionų keliuose leidžiamas greitis mažinamas nuo 90 iki 80 kilometrų per valandą.
Prieš 15 metų Prancūzijos keliuose žūdavo katastrofiškai daug žmonių. Griežtomis priemonėmis aukų keliuose skaičių pavyko sumažinti iki 4 tūkst. per metus, tačiau tai vis dar šiek tiek viršija Europos vidurkį.
