Kalifornijos universiteto (JAV) sociopsichologų atliktas tyrimas atskleidė, kodėl nekompetentingi darbuotojai, besielgiantys kaip lyderiai, dažnai tampa vadovais.
Pasirodo, kuo daugiau žmogus kalba girdint kitiems bendradarbiams ir kuo daugiau teikia pasiūlymų, tuo autoritetingesnis ir kompetentingesnis atrodo – visiškai nepriklausomai nuo to, ką jis kalba ir ką siūlo, rašo britų dienraštis „Times“.
Į pirmąjį eksperimentą mokslininkai pasikvietė 68 universiteto absolventus. Jie buvo suskirstyti į grupeles po 4. Tiriamiesiems buvo liepta aptarti nekomercinės gamtos apsaugos organizacijos įsteigimą. Geriausio projekto autoriams buvo paskirtas 400 dolerių prizas.
Po to, kai projektai buvo aptarti ir įvertinti, eksperimento dalyviams buvo pasiūlyta įvertinti savo kolegas, dirbusius toje pačioje grupėje. Mokslininkai išnagrinėjo anksčiau diskutavusių grupių narių vaizdo įrašus ir palygino juos su savanorių vertinimais. Paaiškėjo, kad labiausiai kompetentingais buvo pavadinti tie, kurie daugiausia kalbėjo ir teikė pasiūlymų. Tuo tarpu tie, kurie siūlė nedaug, buvo apibūdinti kaip „eilinės ir nekūrybiškos asmenybės“.
Tačiau mokslininkai nusprendė, kad šis eksperimentas ko gero nepakankamai atspindi realią situaciją: o gal daug kalbėjusieji iš tiesų teikė protingus ir naudingus pasiūlymus? Todėl buvo atliktas papildomas testas. Prieš pradedant diskusijas atskirose grupėse jų nariai eksperimento vykdytojams privačiai pateikė savo matematikos egzamino rezultatus. Tada savanoriai buvo paprašyti aptarti ankstesnių metų matematikos egzaminų užduotis. Tokia diskusija atskleidė įdomų dalyką: pasirodo, tie, kurie elgėsi kaip lyderiai, iš tikrųjų turėjo palyginti žemą matematikos žinių įvertinimą, o didžioji dalis jų pasiūlytų variantų buvo klaidingi. Nepaisant to, tokio elgesio žmonės vis tiek savo grupėse pelnė „lyderių“ reputaciją.
Gali būti, kad toks reiškinys – žmogaus psichikos ypatybė, ir mes paprasčiausiai norime tikėti charizmatišku lyderiu, rašo „Times“.
