Tai pirmadienį pranešė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, kurio teigimu, išanalizavus tris galimus variantus nustatyta, kad specializuoto banko steigimas ir pašto elektroninių paslaugų kūrimas būtų ekonomiškai nenaudingas.
„Pagal tą nustatytą poreikį Lietuvos pašto pagrindu mes šiai dienai nematome naudingos krypties steigti atskirą įmonę, Lietuvos pašto banką“, – po susitikimo su Lietuvos pašto valdyba žurnalistams pirmadienį sakė J. Narkevičius.
Anot jo, nuspręsta pasirinkti trečiąjį variantą – plėsti Lietuvos pašto tinklo pagrindu teikiamas finansines paslaugas, nes tai pareikalautų mažiausių investicijų.
Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sakė, kad kalbama apie keturias pagrindines paslaugas – grynųjų pinigų išgryninimą ir įnešimą, kasdienius pavedimus ir mokėjimus, atsiskaitymą kortelėmis bei kitas banko paslaugas tinklo padaliniuose.
„Paštas šiuo klausimu darbuojasi jau kurį laiką, teikdamas dalį finansinių paslaugų. Esame vienas iš plačiausią tinklą turinčių rinkos žaidėjų, tikrai galime pasiūlyti atsiskaitymus su komunalines ir panašias paslaugas teikiančiomis bendrovėmis“, – žurnalistams sakė A. Sungailienė.
Anot jos, Lietuvos paštas jau metų pabaigoje žada suteikti galimybę klientams visuose skyriuose atsiskaityti banko kortelėmis.
„Jau turime sudarę veiksmų planus, kaip plėsti mūsų teikiamas paslaugas, būtent tarpininkaujant šiuo metu esantiems rinkos žaidėjams ir dėl (pinigų – BNS) išgryninimo“, – sakė ji.
Pasak jos, planuojama sudaryti galimybę pašto tinkle išgryninti smulkias pinigų sumas. Lietuvos pašto vadovė teigia, kad tam turėtų būti pasiruošta jau kitąmet.
A. Sungailienės teigimu, norint išplėsti finansines paslaugas, pakaks Lietuvos pašto jau turimos elektroninių pinigų įstaigos licencijos, o investicijos esą neturėtų būti didelės – didžioji jų dalis bus skirta integruoti pašto sistemas su kitais finansinių paslaugų teikėjais.
„Kai kalbame apie tarpininkavimo paslaugas kitoms finansinėms institucijoms, turime poreikį investicijoms, kurios yra reikalingos tam tikriems IT sistemų integravimo sprendimams. Kadangi esame skaitmenizacijos laikotarpyje, vis dėlto popieriais, jokios paslaugos, ypač finansinės, negali būti teikiamos“, – sakė pašto vadovė.
„Dėl to reikalingi integraciniai sprendimai, tai čia yra pagrindinė dalis, susijusi su tarpininkavimu“, – pridūrė ji.
Specializuotas bankas – nenaudingas ekonomiškai
Pasak J. Narkevičiaus, advokatų kontoros „TGS Baltic“ atlikta analizė parodė, kad specializuoto banko kūrimas Lietuvos pašto pagrindu būtų nenaudingas ekonomiškai.
„Specializuoto banko steigimas pagal minėtos studijos išvadas reikalautų virš 31 mln. eurų investicijų ir, deja, veiklos rezultatas vis tiek būtų neigiamas – apie 30 mln. eurų“, – sakė J. Narkevičius.
„Steigimo laikotarpis galėtų užimti apie keturis metus, bet po penkių metų veikimo banko teigiamų rezultatų nesimatytų“, – kalbėjo jis.
Tuo metu kita svarstyta alternatyva – nuosavų elektroninių paslaugų kūrimas – taip pat pasirodė esanti ekonomiškai nenaudinga.
„Šitoje kryptyje būtų būtinos investicijos, ypač į IT spektrą. Tai irgi kainuotų apie 3 mln. eurų, bet vėlgi, ypatingai teigiamo rezultato nenustatyta, tai nuostolis liktų apie 3,5 mln. eurų“, – sakė J. Narkevičius.
Labiausiai tikėtina alternatyva – finansinių paslaugų išplėtimas dabartinio tinklu pagrindu, pasak J. Narkevičiaus, reikalautų mažiausių investicijų ir būtų naudinga ekonomiškai.
Anot jo, Lietuvos paštas jau vykdo bandomąjį paslaugų praplėtimo galimybių projektą.
Galimybe, kad Lietuvos paštas galėtų tapti specializuotu banku, skeptiškai vertino ir finansų ministras Vilius Šapoka, kuris teigė, kad paštą paversti komerciniu banku būtų teisiškai neįmanoma. Tačiau jis tvirtino, kad bendrovė galėtų įvertinti, kokias papildomas paslaugas galėtų teikti.
Savo ruožtu J. Narkevičius liepos mėnesį sakė, kad Lietuvos paštas galėtų ne tik gryninti pinigus, bet ir dalinti paskolas.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau neatmetė, kad panaudojant Lietuvos pašto tinklą galėtų būti kuriamas Valstybinis plėtros bankas.
Norint, kad Lietuvos paštas taptų specializuotų banku, taip pat būtų reikėję kreiptis ir į Europos Centrinį Banką (ECB).
