Kaip informavo ji, Šiaulių darbo ginčų komisija spalio 14 d. priėmė sprendimą dėl Lauros Šilinskytės atleidimo.
„Nurodyta, kad ji buvo atleista neteisėtai. Išanalizavus gautas išvadas, sprendimą, turimą ligoninėje medžiagą, buvo priimtas sprendimas pasirašyti taikos sutartį su gydytojos artimaisiais prisiimant visą atsakomybę ir įsipareigojant išmokėti sprendime nurodytą vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, už priverstinės pravaikštos laiką.
Ir dar kartą norime pareikšti nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems ir padėkoti už sutikimą ieškoti kompromiso pasirašant taikos sutartį“, – žurnalistams pranešė ligoninės vadovė.
„Verčia naują lapą ir netoleruos mobingo“
Č. Špūrienė teigė, kad šiuo sprendimu siekiama tiek nekelti papildomų neigiamų emocijų velionės artimiesiems, tiek ligoninės darbuotojams.
„Ši mūsų pozicija rodo, kad verčiame naują lapą ir čia nebus toleruojamas mobingas, nepagarba darbuotojui, patyčios. Ši įstaiga gavo vertingą pamoką. Mes pradedame naują etapą su daugiau pagarbos darbuotojams, jų poreikiams, lūkesčiams, emocinei būsenai, jų darbo atmosferai“, – sakė ji.
Apie šį sprendimą direktorė informavo išvakarėse sulaukus anoniminių kaltinimų dėl įstaigos darbuotojų patiriamo spaudimo, jos pačios nekompetencijos, prastos darbo atmosferos ir netinkamų sprendimų.
Č. Špūrienės teigimu, pokyčiams ir „naujoms tradicijoms“ reikia laiko, taip pat ir siekiant įtraukti ligoninės bendruomenę į ligoninės valdymą, laukiant pokyčių pačioje sveikatos sistemoje.
Ji pabrėžė, jog nevertino buvusio ligoninės direktoriaus „atliktų darbų, padarytų klaidų ar kokių neišspręstų problemų“, teigė neturinti išankstinio nusistatymo prieš darbuotojus, kurie „galimai buvo susiję su tuo mūsų tragišku įvykiu ir šia krizine situacija“.
Šiuo metu ligoninėje trūksta 60 gydytojų
Ligoninės direktorė pabrėžė, kad parlamentaro pateikta informacija visiškai neatitinka tikrovės.
„Tokie teiginiai menkina Respublikinės Šiaulių ligoninės reputaciją ir trukdo atsistatyti po gegužės mėnesį įvykusio nelaimingo atsitikimo, trukdo prisikviesti ir naujų darbuotojų. Tai pat – stiprinti visuomenės, pacientų pasitikėjimą šia gydymo įstaiga“, – sakė Č. Špūrienė.
Ji užtikrino, kad daroma viskas, jog Šiaulių miesto ir viso regiono gyventojams būtų užtikrintos sveikatos priežiūros paslaugos ir jų kokybė.
Reaguodama į A. Verygos teiginius, kad iš gydymo įstaigos bėga medikai, Č. Špūrienė teigė, kad su darbuotojų trūkumu susiduria visos įstaigos Lietuvoje.
„Šiuo metu ligoninėje trūksta virš 60 gydytojų, bet tai nereiškia, kad tai labai didelis skaičius. Medicininių padalinių mes turime apie 50, taigi dėl to susidaro, iš pirmo žvilgsnio, nemenkas skaičius“, – sakė ji.
Ligoninėje labiausiai trūksta skubiosios medicinos gydytojų, gydytojų anesteziologų, gydytojų psichiatrų, tokių retesnių specialybių kaip endoskopuotųjų, echoskopuotojų.
„Bet palyginus su praėjusiais metais – 2019, 2020 m., buvo lygiai toks pats darbuotojų ir panašių specialybių trūkumas“, – konstatavo Č. Špūrienė.
Ligoninės vadovė „visiškai nepagrįsta“ vadino ir kritiką, kad priimant į darbą diskriminuojami Kauno medikai.
„Didžioji dalis atvažiuojančių medikų kaip tik ir yra iš Kauno, ne iš Vilniaus, iš Vilniaus galima vienetais suskaičiuoti, iš Kauno jų atvažiuoja dešimtimis. Mums svarbiausia – ne geografinė padėtis, iš kur atvažiuoja gydytojai, svarbiausia patirtis, jų žmogiškosios savybės, profesionalumas“, – dėstė ji.
Įkainiai kai kuriems – milžiniški
Č. Špūrienė, atremdama kaltinimus dėl darbuotojų diskriminacijos, sako, kad, pavyzdžiui, pradėjusi vadovauti Šiaulių ligoninei ji rado milžiniškus atlyginimų skirtumus tarp ligoninės ir iš Kauno atvykstančių Radiologijos centro radiologų.
„Jei pažiūrėtumėme, kokie buvo skirti atlyginimai vietiniams, sakykime, gydytojams ir koks paskirtas iš Kauno klinikų gydytojams, jūs net dešimt kartų spėdami neatspėtumėte. Trys radiologės įdarbintos 0,1 etato krūviu, tai nebūtų viena darbo diena, jų darbo krūvis – 14 kompiuterinės tomografijos aprašymo, vienos darbo krūvis, o atlyginimas, pavertus įkainį į vieną etatą, yra lygus 38 tūkstančiai eurų. Viena iš gydytojų ar dvi norėjo pasididinti krūvį tomis pačiomis sąlygomis, mano atsakymas buvo – ne“, – kalbėjo ji.
Direktorė taip pat pateikė pavyzdį, jog vienam kardiologui išvykus stažuotis į užsienį, liko laisvas etatas, ligoninė ketino pakviesti kvalifikuotą buvusią įstaigos darbuotoją, atleistą reformos metu.
„Bet trys centro darbuotojai atėjo pas mane ir pasakė: jeigu jūs ją priimate, mes išeiname. Kitą kartą jie pasakė, kad jau keturi išeina. Jūs įsivaizduokite, kaip dirba įstaigos vadovas, aš bandau įsivaizduoti, kaip dirbo buvęs įstaigos vadovas, kai jis patiria šitokį spaudimą“, – kalbėjo direktorė.
Magnetinis rezonansas rengiamas
Pasak Č. Špūrienės, magnetinio rezonanso tomografijos aparatas gautas rugpjūtį, jam reikalingas higienos pasas ir licencija veiklai – tik spalį, šiuo metu vyksta galutiniai derinimai su ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo.
Anot jos, personalas sukomplektuotas dar rugpjūtį ir įstaiga „tik laukia dokumentų“.
„Taip kad jokio griovimo šioje ligoninėje nebuvo“, – kalbėjo ligoninės direktorė.
Kalbėdama apie darbuotojų skundus dėl atlyginimų, vadovė teigė, kad, pavyzdžiui, dalis traumatologų tiesiog negavo priedų, nes neįvykdė visų paslaugų. Ji pripažįsta, kad slaugytojų atlyginimai kol kas neadekvačiai atsilieka nuo medikų ir žadėjo šį klausimą svarstyti.
Ji tikino, kad žerdamas kritika, A. Veryga rūpinasi tik siauros grupės interesais.
„Ponas Aurelijus Veryga rūpinasi ne ligoninės, ne joje dirbančių darbuotojų gerove, ne Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono pacientais, bet tam tikros grupės asmenų interesais. Iš konteksto gali susidaryti vaizdas, kad mes turime kokių nors priekaištų Kauno ligoninėms – nei ligoninėms, nei Sveikatos mokslų, nei Vilniaus universitetui mes neturime jokių priekaištų. Sveikatos mokslų universitetui netgi priešingai – esu gerokai dėkinga, kad pas mus yra rezidentų bazės“, – tikino Č. Špūrienė.
Permainos – po medikės savižudybės
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Č. Špūrienę laikinai vadovauti Respublikinei Šiaulių ligoninei paskyrė vietoje liepą iš pareigų atšaukto Remigijaus Mažeikos. Sprendimą ministras priėmė po medikės savižudybės. Darbo ginčų komisija nustatė, kad gegužę mirusi medikė iš darbo buvo atleista neteisėtai.
Sprendimas atleisti R. Mažeiką priimtas, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė ministrui savo išvadas, jog ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio formuotis nesaugiam psichosocialiniam klimatui ir toleravo šią situaciją.
Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.
Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.
