Daugiausiai Lietuvos gyventojų yra nusivylę konservatoriais ir socialdemokratais, mažiausiai - liberalcentristais ir krikdemais, rodo naujojo politinio sezono pradžioje atlikta apklausa. Ketvirtadalis apklausos dalyvių, paklausti, kuri partija juos labiausiai nuvylė, nurodė Tėvynės sąjungą (Lietuvos konservatorius). Antra dažniausiai minėta nuvylusi partija buvo socialdemokratai (12 proc.), trečia - Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (6 proc.).
Kitos partijos minėtos rečiau: Naujoji sąjunga (socialliberalai) - 4 proc., Centro sąjunga - 3 proc., Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga, Liberalų demokratų sąjunga ir Lietuvos laisvės sąjunga - po 2 proc.
Rečiausiai minėti Krikščionys demokratai bei Liberalų ir centro sąjunga - po 1 proc.
Daugiau nei trečdalis apklaustųjų - net 36 proc. - išvis neatsakė į klausimą, kuri partija juos labiausiai nuvylė.
Sociologų nuomone, tai atsitiko todėl, kad respondentams buvo sunku įvardyti vieną partiją. Be to, per apklausą buvo pateiktas atviras klausimas be atsakymo varianto "nenusivyliau jokia partija", todėl galima teigti, jog dalis neatsakiusiųjų nėra nusivylę jokia partija.
Apklausa taip pat parodė, kad socialdemokratais labiau nusivylę jaunesnio amžiaus Lietuvos gyventojai, o konservatoriais - vyresnieji.
Be to, konservatoriais labiau nusivylę gyventojai su mažesnėmis pajamomis nei aukštesnes pajamas turintys respondentai.
Socialdemokratais labiau nusivylę mažesnių gyvenviečių gyventojai nei respondentai didmiesčiuose. Tyrimas taip pat rodo, kad daugiau rusų ir lenkų nei lietuvių tautybės apklaustųjų nuvylė konservatoriai (atitinkamai 40 proc., 42 proc. ir 23 proc.).
Anot Tėvynės sąjungos lyderio Andriaus Kubiliaus, tyrimo rezultatai, kad konservatoriai ir socialdemokratai yra labiausiai nuvylusios politinės jėgos, yra dar vienas įrodymas, jog Lietuvos žmonės yra nusivylę politika apskritai.
"Labiausiai nuvylusiomis įvardijamos dvi daugiausiai matomos partijos, kurios paverčiamos visų Lietuvos politikų klaidų "atpirkimo ožiais", - mano A. Kubilius.
Jo vertinimu, "tokie rezultatai tik įrodo, kad kitos partijos apskritai nėra laikomos atsakingomis už valstybės gyvenimą. Tauta šią tiesą yra seniai atradusi: "Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda".
Socialdemokratai į tyrimo rezultatus reagavo komentaru, kad 2001 m. liepą eidami į valdžią jau žinojo, kad "aktyvios pastangos gerinti paprastų žmonių gyvenimą nuo pirmos Vyriausybės darbo valandos nepridės populiarumo Socialdemokratų partijai".
"Pradėję dirbti įsitikinome, kad mūsų laukia reformos bei sprendimai, kuriuos keletą metų vilkino priimti dešiniųjų valdžios. Jau tuomet, jausdami partijos bei šalies visuomenės lūkesčius, pasiryžome aukoti partijos populiarumą vardan šalies ekonominio ir politinio stabilumo", - pranešime spaudai rašo LSDP Informacijos centro vadovas Gediminas Kirkilas.
Kaip rašoma pranešime, "užuot vaikęsi pigaus populiarumo žadėdami žmonėms aukso kalnus, socialdemokratai vykdė eurointegracines reformas, kurios buvo neišvengiamos siekiant didesnio mūsų šalies konkurencingumo ir kur kas geresnių perspektyvų gyventojams".
Anot G. Kirkilo, "socialdemokratai puikiai supranta jų laukiančius iššūkius, kaip pasiekti, kad storėjant piniginę pajustų ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių gyvenviečių gyventojai, ypač - gaunantys mažas pajamas".
"Atsakydami į šiuos iššūkius, socialdemokratai ir toliau vykdys jautrią socialinę politiką. Toliau sparčiai augant šalies ūkiui (pirmąjį šių metų pusmetį augimas siekė 7,9 proc.), bus didinamos iš darbo užmokesčio gyvenančių žmonių pajamos, didinamos pensijos. 2004 metų biudžetas bus socialiai orientuotas, kaip tai ir yra numatyta mūsų priešrinkiminiuose įsipareigojimuose", - rašoma pranešime.
Jame reiškiamas įsitikinimas, kad "šių veiksmų naudą turėtų pajusti ir tos socialinės grupės, kurios šiandien, kaip rodo apklausa, yra labiausiai nusivylusios Socialdemokratų partija".
Eiliniai rinkimai į Lietuvos Seimą įvyks kitų metų rudenį. Pusmečiu anksčiau, kitą pavasarį, Lietuvoje bus renkami nariai į Europos Parlamentą.
Apklausą rugsėjo 11-14 dieną BNS užsakymu atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT (www.rait.lt). Tiesioginio interviu būdu apklausta 1050 nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurių amžius 16-75 metai.
BNS, RAIT
