Kaunietis Linas papasakojo, kad per skelbimą iš vieno žmogelio nusipirko naudotą automobilį už 3,5 tūkst. eurų ir po 2 mėn. sugedo jo variklis, kuriam pakeisti reikia net 2 tūkst. eurų.
„Ar aš galiu bandyti nutraukti pardavimo sutartį? Ar išvis yra tokia galimybė?“ – teiravosi Linas.
Kitas vairuotojas – vilnietis Saulius – nurodė, kad Gariūnų turguje iš vyriškio, užsiimančio automobilių prekyba ir turinčio mažąją bendriją, įsigijo naudotą mašiną už 4,3 tūkst. eurų:
„Praėjus 3 mėn. visiškai sugedo pavarų dėžė ir automobilis nebevažiuoja. Tam reikės 800 eurų ar net daugiau. Ar toks gedimas galėtų būti pardavėjo atsakomybė, ar man viską pačiam iš savo kišenės reikės taisyti?“
Kada automobilio gedimas laikomas pardavėjo kalte?
Aranausko advokatų profesinės bendrijos „Nexus“ teisininkė, advokato padėjėja Justė Štreimikienė paminėjo, kad bendrai yra nustatytas 2 metų terminas nuo daikto pirkimo, kada jo trūkumai gali būti pripažinti pardavėjo, o ne pirkėjo atsakomybe.
Vis tik ji pabrėžė, kad šis terminas nėra lemiantis ir nereiškia, kad kiekvienas per 2 metus išryškėjęs trūkumas bus tik pardavėjo kaltė.
„Pardavėjo atsakomybė yra siejama tik su tais daikto trūkumais, kurie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, ir buvo nuslėpti nuo pirkėjo.
Kai pirkėjas negalėjo žinoti apie daikto trūkumus ir jie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas yra atsakingas už paslėptus trūkumus, jei parduoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių“, – dėstė pašnekovė.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) paminėjo, kad pardavėjas nėra atsakingas, jei gedimas yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas.
Taip pat, jei trūkumas atsirado su laiku dėl eksploatacijos ir yra natūrali ilgai naudojamo automobilio pasekmė, pridūrė teisininkė.
Pardavėjų gudrybės – kaip jie slepia automobilių trūkumus?
Jeigu transporto priemonė buvo įsigyta su defektais, pirkėjai gali kreiptis pagalbos į teisininkus ar tokius ginčus padedančias spręsti bendroves.
Pvz., „Autopretenzija.lt“ naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare nurodė, kad vidutiniškai per metus sulaukia apie 500 klientų, kurie kreipiasi, nes po pirkimo išryškėja variklio, pavarų dėžės, elektronikos ar saugos sistemų gedimai.
Taip pat būna atvejų, kai išaiškėja, kad automobilio kėbulas yra suvirintas iš dalių arba mašina yra vogta.
Anot bendrovės atstovų, pardavėjai prigalvoja įvairiausių gudrybių: „Į variklį pripila priedų, kurie laikinai užmaskuoja variklio perteklinį išsidėvėjimą. Į pavarų dėžę prikrauna polietileno plėvelių ar solidolo tepalo, kad ji slėptų pavarų dėžės smūgiavimą.
Išlupa lemputes iš prietaisų skydelio ar jas užklijuoja, kad nepraneštų apie automobilio defektus. Suveikusias saugos sistemas suvynioja izoliacija ir sukiša atgal, o laiduose primontuoja „apgavikų“, kurie apgauna automobilio elektroniką, sudarydami įspūdį, kad viskas veikia korektiškai.“
Automobilį perkant ne iš įmonės, atgauti pinigus – sunkiau
Pasak VVTAT, jei per pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą garantinį terminą (arba 2 metų laikotarpį) atsirado automobilio trūkumai, kurie nebuvo pardavėjo įvardinti ir nėra susiję su natūraliu naudoto automobilio nusidėvėjimu, tai laikoma pardavėjo atsakomybe.
Vis tik ji akcentavo, kad sandorį sudarant su fiziniu asmeniu (kuris neužsiima automobilių prekyba) negalioja vartotojų teisių apsaugos taisyklės ir ginčas gali būti sprendžiamas tik teisme.
O atgauti pinigus galima tik kraštutiniu atveju, kai pirkėjas įrodo, kad buvo pažeista sutartis, paminėjo J. Štreimikienė.
„Autopretenzija.lt“ nurodė, kad procesas yra maždaug toks:
- pardavėjo informavimas;
- patikra autoservise;
- išsami istorija ir dokumentų surinkimas iš pirkėjo;
- dokumentų analizė ir susitarimas su pirkėju, kokią kryptį rinktis;
- dokumentų ruošimas ir pateikimas, jų siuntimas kitai šaliai;
- derybos arba teismas;
- taikos sutartis arba teismo sprendimas.
„Jeigu įrodoma, kad pardavėjai piktybiškai slėpė gedimus, jie turi padengti visus susijusius ir papildomai atsiradusius nuostolius, savo ir pirkėjo advokatus“, – komentavo atstovai.
Ko galima reikalauti iš pardavėjo, jei išaiškėja automobilio trūkumai?
Anot J. Štreimikienės, perkant automobilį iš fizinio ar juridinio asmens, kurio veikla yra susijusi su transporto priemonių prekyba, pirkėjui apginti savo teises yra daug lengviau, kadangi yra sudaroma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis.
Taigi, jei automobilį perkant iš fizinio asmens pardavėjo atsakomybę turi įrodyti pirkėjas, tai perkant iš įmonės ši dalia tenka pardavėjui:
„Pirkėjas neturi teisės nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, jei trūkumas yra nedidelis. Bet pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Taigi vartotojui tenka lengvesnė įrodinėjimo našta.“
Tokiais atvejais, teisininkės teigimu, pirkėjas yra ginamas kaip silpnesnioji sandorio šalis, be to, jis turi alternatyvą – gali kreiptis į VVTAT.
J. Štreimikienė vardijo, kad esant pardavėjo kaltei pirkėjas jo gali reikalauti:
- arba atitinkamai sumažintų pirkimo kainą;
- arba per protingą terminą neatlygintinai pašalintų trūkumus;
- arba atlygintų pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti;
- arba atsisakytų sutarties ir grąžintų sumokėtus pinigus.
„Reikalavimams pagrįsti pirkėjas turėtų pateikti duomenis apie trūkumus, remonto išlaidas. Tai galėtų būti automobilio trūkumų aktas, gedimų šalinimo sąmata, vaizdinė gedimo fiksacijos medžiaga, autotechninės ekspertizės ir kt.“ – kalbėjo J. Štreimikienė.
O VVTAT pridūrė, kad dėl to pirkėjui vertėtų kreiptis į ekspertizes atliekančią įmonę arba oficialų gamintojo servisą dėl apžiūros ir kokybės įvertinimo..
„Dėl įsigytų automobilių kokybės sulaukiame apie 20 vartotojų skundų per mėnesį“, – paminėjo tarnyba.
